Amšiejus pasakė, ar jau galima genėti ir skiepyti vaismedžius

Šių metų žiema netradicinė ir labiau primena pavasarį, nei tradicinį šaltąjį metų laiką. Sodininkai, žvalgydamiesi į darželiuose pražystančias gėles, galanda įrankius ir svarsto, ar jau galima eiti į sodą ir užsiimti genėjimu bei skiepijimu.

Docentas Algirdas Amšiejus sako, kad genėti jau galima, tačiau skiepyti dar anksti, bet dabar puikus metas rinkti ūglius, kuriuos bus galima panaudoti po mėnesio.

„Sula bėga, vadinasi reikia genėti. Medis gyvas ir žaizdos užgis. Tačiau apie skiepijimą dar neverta net galvoti, nes žievė neatšokusi. Vadinasi, dar nėra medžio augimo pradžios ir įskiepio niekas nemaitins. Jis paprasčiausiai nudžius. Liaudiškai kalbant, kai iš žievės jau galima sukti birbynes, galima ir skiepyti“, – aiškina profesionalas.

Jis pabrėžia, kad po genėjimo likusių žaizdų negalima apdoroti tradiciniu sodo tepalu, kuris pjovimo vietą padengia storu riebaliniu sluoksniu. Geriau rinktis purškiamus dažus. Galima tiesiog paiimti akrilinius ar vandeninius dažus ir atskiesti 2 proc. fungicido, kuris apsaugos nuo ligų. Nyderlanduose, Lenkijoje parduodami specialūs dažai po genėjimo.

„Sodo tepalas skirtas skiepijimui po aprišimo. Jei norite naudoti po genėjimo, reikia tepti arba labai plonu sluoksniu, arba tepti karštą. Jo paskirtis įskiepį apsaugoti, kad neišgaruotų drėgmė“, – aiškina profesionalas ir sako, kad senovėje skiepo vieta būdavo aprišta plaušu ar karna ir tik tada užtepamas sodo tepalas. Būtina sąlyga – aprišimas.

„Žmogaus ir medžio žaizda tuo ir skiriasi, kad medžio pirma aprišama, po to aptepama, žmogaus pirma aptepama, po to aprišama“, – pokštauja A. Amšiejus.

Jis prognozuoja, kad pavasaris bus ilgas, naktimis temperatūra nukris žemiau nulio. Katastrofos, kad žūtų sodai ar nebūtų derliaus, nebus. Lazdynai jau peržydėjo, tačiau nebuvo lietaus, kuris neleidžia sklisti žiedadulkėms. Jei kelias dienas iš eilės nešals iki 10 laipsnių žemiau nulio, riešutų bus.

„Ši žiema sodininkams velniškai gera. Jei neiššalo kenkėjai, neiššalo ir naudingi vabalai. Be to, nė vieno augalo ūgeliai nepašalo. Mėgstantiems skiepyti ir dauginti didžiausia bėda buvo išlaikyti ūgelius ir juos nupjauti taip, kad nebūtų nušalę, nes tradiciškai tai būdavo daroma per šv. Kalėdas. Dabar juos galima ruoštis skiepui ir nereikės laikyti 4 mėn. Šiemet galės skiepyti visi, kas tik netingi ir skiepai prigis“, – prognozuoja mokslininkas ir sako, kad šis darbas gali tęstis iki gegužės 9 d.

Kartais skiepijama kai medis jau būna su lapais ir tai pasiteisina, nes žaluma ūgelį apsaugo nuo tiesioginės saulės ir taip pagerėja prigijimas.