Sunerimę ir prekybininkai, kurie perspėja apie kenkėjų protrūkius ir aiškina, kokios priežastys didina daržovių kainas. Kada lietuviai šį sezoną valgys vietines daržoves ir kaip keisis jų kainos?

Trūksta saulės

Anykščiuose ūkininkaujantis Audrius Juška pasakoja net 10 hektarų žemės apimančiuose šiltnamiuose auginantis pomidorus, agurkus bei braškes. Anot jo, šiltėjantys orai daro blogą įtaką, nes augalams labai trūksta saulės šviesos.

„Braškes auginame jau 3 sezoną, dar tik mokomės tai daryti, nes tai yra sudėtingas procesas. Mes sodiname anksti, o be saulės niekas neauga ir nevyksta fotosintezė. Daug geriau būtų šaltukas. Nors orai šilti, šildyti šiltnamius vis tiek reikia, kadangi agurkams ir pomidorams reikia bent 20 laipsnių šilumos.

Jeigu kartu su šiluma turėtume ir daug saulės šviesos, būtų fantastika. Pas mus yra toks klimatas, jeigu yra šilta ir apsiniaukę, saulės nebus“, – situaciją aiškina jis.

Kainos nesikeis

Prieš 20 metų šeimos ūkį pradėjęs A. Juška tikina, kad besikeičiančios oro sąlygos neveikia daržovių pardavimo ir kainų. Jo teigimu, šį sezoną šiltnamiuose auginamų daržovių kainos nesikeis ir liks tokios pat kaip pernai.

„Agurkų ir pomidorų kainos laikosi viename lygmenyje. Šiuo metu susidariusi klimatinė situacija kainų visiškai neveikia, jas lemia rinka. Nemanau, kad kainos keisis, galbūt tik kažkiek pabrangs, nes kainos šiemet kilo visur. Jeigu pabrango elektra, mes niekada nesugebėsime pabranginti savo užaugintos produkcijos, tai neįmanoma.

Žiūrint į kitas šalis, Lenkijoje ir Olandijoje niekas nebrangsta, nėra jokių papildomų mokesčių. Tai jie stabiliai kiekvienais metais tą patį užaugina ir kitaip skaičiuojasi. Daržovių sezonas Lietuvoje prasidės tokiu pačiu laiku, kaip ir kasmet. Nieko čia daug nesugalvosi ir nepakeisi“, – situaciją komentuoja ūkininkas.

Lietuviai perka vietinę produkciją

A. Juškos pirmasis šiltnamis tebuvo 2,5 arų, jame dirbo tik šeimos nariai, vėliau ūkis vis plėtėsi. Dabar čia užaugintomis daržovėmis prekiaujama visuose Lietuvos prekybos tinkluose, Latvijoje ir Estijoje. Ūkis sezono metu vartotojams patiekia – 500 tonų ilgavaisių agurkų, 2000 tonų trumpavaisių agurkų ir apie 1390 tonų pomidorų. Pasak jo, žemės plotų kol kas neketina didinti, o gaunamos produkcijos kiekis lieka toks pat.

„Lietuviai perka daugiau vietinę produkciją, bent jau stengiasi tai daryti. Lietuviškas derlius yra daug šviežesnis, skanesnis ir ką tik nuskintas. Mes jau balandžio mėnesį paprastai būname užauginę braškių, pomidorai prasidės gegužės viduryje.

Iš ateinančio šiltnamių sezono tikimės tik gero. Jeigu nebūsime optimistais, tada nereikia net pradėti“, – pabrėžia jis.

Supirkimo kaina išlikusi tokia pati

Žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas tikina dar nieko tikslaus negalintis pasakyti apie ateinantį sezoną. Jo teigimu, tokios oro sąlygos lemia tai, kad reikės mažiau šildyti, tačiau dėl saulės trūkumo augalai nenori augti.

„Daržovių kainą lemia daug įvairių veiksnių, taip pat ir kitos šalys. Darbo užmokesčio bei elektros energijos kainos kyla, visą tai reikia įvertinti. Sunku lyginti tai, ką prekybos tinklai moka mums ir pardavimo kainas pačiuose prekybos centruose“, – aiškina specialistas.

Pasak V. Jundulo, daržovių supirkimo kaina nuo praėjusių metų yra išlikusi beveik tokia pati. Jo teigimu, lietuviškų daržovių pabrangimą lemia ne patys ūkininkai.

„Įvairiems augintojams skirtingai moka, vieni anksčiau, kiti vėliau pradeda auginti. Jeigu imti vidutinę metinę kainą, tai pastaruosius penkerius metus trumpo agurko supirkimo kaina pakito tik 2-3 euro centais. Ne ūkininkai, o prekybos tinklai daržoves pabrangino“, – teigia jis.

Viskas priklausys nuo oro ir saulės

Anot V. Jundulo, sezonas priklausys nuo to, koks bus oras ir kiek saulės šviesos bus gaunama. Jo teigimu, kiekviename ūkyje sąlygos yra skirtingos, tad sunku prognozuoti kažką tikslaus.

„Pas mus nėra jokių egzotinių daržovių, vien pomidorai ir agurkai, tad pardavimas išlieka stabilus. Daigai yra pasodinti, bet kai taip apsiniaukę, jie neaugs. Pašildyti šiltnamius mes galime, o ką daryti su saule? Agurkai jau pasodinti, vasario gale arba kovo pradžioje jau bus gaunamas jų derlius, o po poros savaičių pomidorai. Taip turėtų būti, bet sunku prognozuoti, kai nėra saules“, – tikina jis.

Šilta žiema daro ir neigiamą įtaką

Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė komentuoja, kad dar per anksti prognozuoti ateinančio sezono kainų pokyčius. Specialistės teigimu, šilta žiema daro ne tik teigiamą, bet ir neigiamą įtaką šiltnamiuose auginamai produkcijai.

„Dėl šiltos žiemos sunaudojama mažiau energijos išteklių, tačiau kaštai gerokai išauga augalų apsaugos nuo kenkėjų srityje. Kai laukia nespaudžia šaltis, kenkėjų kiaušinėliai neišnyksta ir greičiau dauginasi bei skinasi kelią prie augalų kaip ir vasarą“, – kylančius pavojus atskleidžia ji.

Audriaus Juškos ūkis
Foto: DELFI / Arūnas Milašius

Agurkų kainos

Anot V. Drulienės, lyginant su 2018 metais, pernai sausį šiltnamiuose auginamų ilgavaisių agurkų kainas didino mažesnis derlius, nei tikėtasi. Ji teigia, kad šį derlių paveikė kenkėjų protrūkiai, o tada kainas veikė išaugę kaštai.

„2018 metais sausį ilgavaisių agurkų kaina svyravo nuo 0,85 Eur iki 1,29 Eur, o 2019 žiemą – nuo 1,39 Eur iki 1,49 Eur. Šį sausį lietuviškų ilgavaisiai agurkai kainavo nuo 1,19 iki 1,49 Eur. Lietuviškų ilgavaisių agurkų sezonas jau trejus metus iš eilės tęsiasi ištisus metus dėl šalyje veikiančių modernių šiltnamių ir juose įdiegtų modernių technologijų, kurios agurkams sukuria vasaros sąlygas.

Pomidorų sezonas kiek trumpesnis, tačiau taip pat ilgas - apie 9 mėnesius per metus. Prasideda kovo mėnesį ir baigiasi lapkritį-gruodį. Šiemet augintojai prognozuoja, kad jis prasidės kovo pradžioje. Braškių sezonas būna trumpiausias – prasideda balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir baigiasi rugpjūtį“, – sezoną apibrėžia ji.

Daržoves tiekia vis ilgiau

Pasak V. Drulienės, pastebima, kad klientai per pastaruosius metus labai pamėgo ilgavaisius agurkus, nors vasarą trumpavaisiai agurkai vis dar populiaresni. Ji atskleidžia, kad kas antra „Maximos“ tinkle parduota prekė yra lietuviška ir net 80 procentų šviežio maisto parduotuvėse sudaro Lietuvos gamintojų produkcija.

„Tarp pirkėjų dėl tradicinės išvaizdos ir nedidelės kainos išlieka populiarios paprastosios lapinės salotos vazonėliuose. Kitos salotų rūšys kaip ąžuolalapės ar ledo salotos yra turtingesnės mineralinėmis medžiagomis, tačiau jas pirkėjai renkasi daug rečiau. Tam įtakos gali turėti neįprasta, egzotiška išvaizda ir aukštesnė kaina. Pomidorų paklausa išlieka stabili, bet po truputį auga susidomėjimas egzotinėmis veislėmis

Technologijoms ir mokslui sparčiai tobulėjant, lietuvių augintojai turi daugiau galimybių vietines daržoves tiekti vis ilgiau. 2019 metais mūsų atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kad didžiausiais lietuviškos produkcijos privalumais įvardijami šviežumas, didesnė nauda šalies ekonomikai, natūralumas ir geresnis skonis”, – klientų apsipirkimo tendencijas atskleidžia ji.