Kaip į tokią galimybę reaguoja specialistai ir kaip jie aiškina gamtos pasikeitimus?
Prisitaiko prie klimato
Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas tikina, kad besikeičiančių orų tendencijos leidžia spėlioti, jog ateityje galbūt pereisime prie dviejų derlių per metus. Anot jo, yra tam tikros kultūros, kurias tikrai galima bandyti ūkininkauti su dvejais derliais, o šiai dienai jau yra tai praktikuojančių ūkininkų.
„Vienas iš pavyzdžių yra dviejų derlių bulvių auginimas. Ypatingai daržininkai, kurie augina salotas ridikėlius, svogūnų laiškus, ima keletą derlių. Žolės kultūros mes įpratę imti du ar tris derlius, o ilgėjant tokiam šiltam metų periodui, bus galima turbūt imti ir keturis kartus. Antras derlius yra pasiekiamas, jeigu klimatas taip sparčiai keisis ir toliau. Dabar tas dviejų derlių nuėmimas truputį sunkiai įsivaizduojamas. Bet kas gali paneigti, kad po gero dešimtmečio to nedarysime?
Atsiveria galimybės tam tikroms uogų ar vaisių veislėms, kurios dėl anksti ateinančių šalčių buvo nelabai perspektyvios. Šiai dienai jos puikiai deri. Klimatas keičiasi ir reikės prie to derintis ir ieškoti geriausių kultūrų. Dviejų derlių idėja yra neatmestinas dalykas. Pastarieji metai rodo tam tikrus signalus, kad viskas labai greitai keičiasi“, – esamą situaciją aiškina specialistas.
Ženkliai padidėtų efektyvumas
V. Buivydas pabrėžia, kad gaunant dvigubą derlių, efektyvumas ženkliai padidėtų. Anot specialisto, lietuviai pagal sukuriamą pridėtinę vertę Europos Sąjungoje yra treti nuo galo, per metus pagaminama tik iki 1000 eurų pridėtinės vertės iš 1 hektaro.
„Jeigu mes pradėtume nuiminėti dvigubai daugiau derliaus, šitoje vietoje būtų šoktelėjimas į priekį. Rodikliai produkcijos kiekis galbūt nepadidėtų dvigubai, nes antrojo derliaus užauginimo galimybė vis tiek būtų rizikinga, bet vertė, kuri sukuriama viename hektare, ženkliai padidėti. Atsirastų ir stabilesnės darbo vietoms, nes dabar labai didelis sezoniškumas.
Daugelis darbo vietų žemės ūkyje yra sezoninės, tad ilgėjant sezonui, žmonės turėtų ilgesnį darbą. Būtų kuriama pridėtinė vertė ir kainos turėtų šiek tiek kristi“, – privalumus vardija jis.
Pasak V. Buivydo, dabar daug kalbama apie žalinimo politiką ir klimato kaitos priežastis. Jo manymu, visas pasaulis eina prie gamtos tausojimo, ekologija sparčiai plečiasi, tačiau ekologiški produktai yra pakankamai brangūs. Specialisto teigimu, prasidėjus masinei gamybai, jie turėtų atpigti ir tapti labiau prieinamais vartotojams.
„18 procentų prie klimato kaitos prisideda ir gyvulininkystė, tad laukia dideli išbandymai gyvulių augintojų. Turės būti maksimaliai išnaudojamos galimybės sumažinti taršą, išmetamas kenksmingas medžiagas, dujas“, – neslepia jis.
Atsiranda daug iššūkių
V. Buivydas yra užtikrintas, kad besikeičiant klimatui, auginamų kultūrų spektras didėtų. Anot jo, kuo ilgesnis periodas suteikiamas dirbti, tuo daugiau kultūrų įeina į sąrašą.
„Labai ankstyvas derlius iš vienos pusės yra teigiamas reiškinys, bet atsiranda ir daugybė iššūkių. Šiltnamių augintojai džiaugiasi, kad nėra šalčių. Jie sako, kad niekada nėra tiek mažai išleidę šildymui, kaip dabar. Tai yra gerai, nes mažėja savikaina, tad galima tikėtis, kad vartotojai galės įsigyti produkcijos už mažesnę kainą.
Tačiau daug parazitų dėl šalčio trūkumo pasiliks. Tad vėl atsiras nauji iššūkiai kovoti su išliekančiais parazitais, grybais ar bakterijomis. Kiekvienas galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir besikeičiančio klimato, bet turbūt vis tiek tas procesas vyksta ir mes turėsime prie jo prisitaikyti“, – pabrėžia jis.
Per anksti kažko tikėtis
Profesionalus sodininkas daktaras Algirdas Amšiejus, paklaustas apie dvigubo derliaus perspektyvą, juokiasi ir tikina, kad dar per anksti kažko tikėtis. Pasak jo, nieko negalima nuspėti, bet jeigu žemdirbiai tikrai žinotų, kad žiema bus tokia šilta, jie galėtų galvoti apie pusantro derliaus.
„Jeigu tokios sąlygos būtų kovo pabaigoje, tada galvotumėme apie du derlius, o dabar tikiu, kad žiema dar ateis ir sulauksime 20 laipsnių šalčio. Joniškyje žiemkenčiai žali ir atrodo kaip balandžio viduryje.
Galima galvoti apie antrą derlių rudeninėms salotoms, svogūnų laiškams, burokėlių lapams. Nepavyks užauginti daržovių, kurių vegetacija yra 110 dienų, kaip bulvės ar kopūsto galva. Bet rudenį tai galima padaryti su lapinėmis daržovėmis, kurių vegetacijos laikotarpis 35-40 dienų“, – svarsto mokslininkas.
A. Amšiejus tikina, kad šaltis gali sustabdyti mikrobiologiją ir kenkėjus, bet jei žemė po sniegu būtų šilta, tai prilygtų katastrofai.
„Kalbant apie žiemkenčius, šis augalas gali iškęsti didelius šalčius. Jeigu nebešaltų, 10-15 centimetrų užsnigtų, jis negautų pilnai oro ir šviesos, prasidėtų „šutimas“, ligos. Tuo tarpu rapsų augintojai, kurie nesustabdė augimo, jau verkia. Rapsai kai kur jau yra užaugę po 20 centimetrų. Ir sodininkystė daug nukentėtų, jeigu serbentams nuo pumpuro nenukristų žvynelis, kuris yra apsauginis sluoksnis“, – klimato kaitos pavojus atskleidžia jis.
Nežinia kaip viskas keisis
Anot A. Amšiejaus, jeigu vasaros bus tokios karštos, Lietuva pasieks Pietų Prancūzijos ar Italijos lygį. Jo teigimu, nėra aišku, ar toks pakrypimas yra labai gerai visam žemės ūkiui.
„Pernai Lietuvoje jau žydėjo garstyčios, tarpinės kultūros po javų nuėmimo. Iš jų derliaus nėra, bet tai veikia humuso įterpimui į žemę. Tikrai neatsimenu, kad pas mus taip žydėtų, kaip žydėjo pernai. Pas mus dar išlikę visi kenkėjai, ligos, galbūt reikės griebtis kokios chemijos.
Bitininkams karštos vasaros gerai, bet bendrai visam kraštui ir žemės ūkiui nežinia kaip viskas keisis. Buvome turtingiausi Europoje geriamu vandeniu, bet dabar kaimuose žmonės neturi žmonės net kuo karves girdyti. Tai mums atsilieps“, – perspėja vyras.
Išliks tos pačios kultūros
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus teigia, kad dviejų derlių idėja yra filosofinis klausimas, turintis du kampus. Pasak specialisto, labai svarbu daugiau galvoti apie tai, kas vyksta už mūsų valstybės sienų.
„Per metus sudegė nuo 20 iki 25 milijonų hektaro miško visame pasaulyje. Kalbant apie atšilimą, klimatas kinta, bet atšilimo bus nedaug. Lietuva pagal savo geografinę zoną vis tiek turės šalčio ir išliks tos kultūros, kurios pritaikytos mūsų klimatui.
Jeigu tai būtų nuoseklu, mes turėtume vandens balansą, kaip Golfo srovė, kuris suvienodina klimatą. Žiūrime dabar į laukus, sniego nėra, gal ir gerai, bet vietoje sniego yra balos, gyvuliai braido po purvyną, vyksta vegetacijos sutrikimas“, – tikina A. Svitojus.
Gali sukelti sausrą
Anot jo, žiūrint techniškai ir filosofiškai, gamta didelių išdaigų neiškrės. A. Svitojus tikina, kad jau dabar kai kurie ūkininkai augina du derlius, tačiau žemė turi pailsėti ir atsigauti, o vadinami žemės parazitai turi įšalti.
„Jeigu mes prieitume prie idėjos auginti du derlius, tai pasaulyje būtų labai blogai. Klimatui pradėjus šilti, visame pasaulyje kiltų kataklizmai, dažnėtų uraganai, potvyniai ir sausros. Jeigu toks klimatas tęsis, tai vasara Lietuvoje gali būti visiškai sausa, jeigu nebus lietaus ir vandens lygis bus nukritęs, tai išdžius dideli rezervuarai vandens“, – gresiančius padarinius atskleidžia jis.
Reikia orientuotis į technologijas
Pasak A. Svitojaus, reikia labiau moksliškai ir technologiškai prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Specialisto teigimu, turi būti įvesti naujos technologijos, kaip vandens drėkinimo sistemos.
„Lietuviai turėtų labiau eiti į priekį ir taikyti gerąsias priemones, technologijas, kurios būtų draugiškos aplinkai. Dviejų derlių idėja yra įmanoma, nes selekcinės priemonės ir įvairios technologijos leidžia auginti įvairias kultūras“, – teigia A. Svitojus.
Kaip ypatingai intensyvi žemdirbystė atrodo praktikoje, galime pasižiūrėti Lenkijos pietiniuose regionuose, kur iš žemės „sunkiama“ viskas, kas tik galima.
„Kalbėjau su grūdų ūkio savininku. Rudenį jis sėja kviečius, vasarą kulia ir į ražienas įsėja žolės mišinį, kurios iki rudens gauna du derlius. Hektarui skiria 50 kg sėklos, kai pas mus 25 kg. Iš karto turiu pasakyti, kad pas juos piečiau, ne viskas mums tiks. Tam, kad gauti 21 proc. žolės baltymingumą jie dirvas kalkina, tręšia srutomis.
Nors ūkis grūdinių kultūrų, tačiau kai nupjauna žolę ir ją sudeda į kaupą perka mėsinius buliukus ir juos peni. Kadangi pašaras kokybiškas, kombinuotųjų pašarų pirkti nereikia. Šiaudai rulonuojami ir duodami buliams, kurie neginami į lauką.
Pavasarį į tą pačią ražieną įsėja specialių vienmečių dobilų, kurie labai sparčiai auga. Juos nupjovęs įsėja kukurūzus, kurių kulia apie 10 t iš hektaro. Nuėmęs kukurūzus sėja žieminius kviečius. Dirva išnaudojama praktiškai visus metus. Iš žemės iščiulpiama viskas ir ją atstatinėja mėšlu iš penimų bulių“, – pasakoja Jonas Kuzminskas, vienas iš kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovų.
