Kol vieni regionų gyventojai emigruoja į didesnius miestus ar užsienį, kiti – ieško netradicinių būdų užsidirbti: augina naujas maisto kultūras, vietos ir užsienio rinkoms siūlo ekologiškus produktus.
„Šalies regionai turi didelį potencialą ir jau šiandien matome, kaip atsiranda naujų žemės ūkio ir pramonės šakų. Sparčiai pasaulyje populiarėjančios pluoštinės kanapės yra pelninga, sėjomainai tinkanti ir prie Lietuvos klimato sąlygų puikiai prisitaikanti kultūra, kurią auginti kasmet ryžtasi vis daugiau Lietuvos ūkininkų. Taip pat šalyje kuriasi nauji verslai, kurie gamina ir parduoda įvairius produktus iš pluoštinių kanapių. Didesnės investicijos į šią kultūrą galėtų būti vienas iš būdų mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose“, – teigia Paulius Paršeliūnas, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas, rašoma pranešime.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos savivaldybėse pluoštines kanapes augina 273 ūkininkai, tarp kurių ir didelės žemės ūkio bendrovės, ir smulkūs šeimos ūkiai. Taip pat veikia apie 40 gamintojų, kurie pluoštinių kanapių sėklas naudoja įvairiems maisto produktams gaminti.
Galimybė už 1 ha uždirbti iki 4–5 tūkst. eurų
Pluoštinių kanapių sėklas sėjai ūkininkai dažniausiai įsigyja iš sertifikuotų pluoštinių kanapių sėklininkystės ūkių ir prieš pradėdami jas auginti turi gauti specialius leidimus iš kontroliuojančių institucijų. Nors pluoštinėse kanapėse yra minimalus, psichotropinio poveikio neturintis narkotinių medžiagų kiekis, leidimus gavę ūkiai yra reguliariai tikrinami, atliekama auginamų pluoštinių kanapių ėminių stebėsena.
Šiuo metu Lietuvoje leidžiama auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir tik pramoniniais tikslais arba sodininkystei. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinų kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalo perdirbimą bei naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes.
„Lietuvoje daugėja auginančiųjų pluoštines kanapes arba gaminančiųjų iš šių augalų įvairius produktus. Leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą kaip yra dabar, Lietuvos žemės ūkis žymiai daug laimėtų: pajamos iš vieno hektaro išaugtų vidutiniškai iki 4–5 tūkst. eurų“, – ekonominę naudą kanapių augintojams ir gamintojams vardina Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.
Lietuvoje jau nieko nebestebina pluoštinių kanapių lapų arbata, iš augalo sėklų pagamintas aliejus, miltai ir baltyminiai milteliai. Užsienio šalyse iš pluoštinių kanapių gaminamas plastikas, iš drožlių ir kitų medžiagų mišinio – statybose naudojama izoliacinė medžiaga, iš kanapių pluošto sukamos virvės, gaminamas kokybiškas, stiprus audinys, tinkantis drabužiams siūti. Kanapių pluoštas taip pat plačiai naudojamas popieriaus, vienkartinių maišelių, avalynės gamyboje.
Regionuose gali atsirasti per 1000 darbo vietų
Pluoštinių kanapių verslo naudą šalies regionams yra apskaičiavusi ir agentūra „Versli Lietuva“. Jos duomenimis, Seime įteisinus siūlomas pataisas į šalies bioekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų ir tai sukurtų šalies regionuose daugiau nei 1000 perspektyvių darbo vietų.
„Europoje ir pasaulyje keičiantis teisiniam ir administraciniam reguliavimui, produktų iš kanapių pluošto gamyba sparčiai populiarėja. Lietuvoje įteisinus produktų iš visų kanapės augalo dalių gamybą, į valstybės biudžetą ateitų papildomi mokesčiai, augtų eksportas, būtų sukurtos naujos darbo vietos, didėtų tarptautinis konkurencingumas. Pluoštinių kanapių sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams: logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai“, – teigia P. Paršeliūnas.
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – padvigubėjo. Pernai 182 augintojai deklaravo beveik 4000 hektarų pluoštinių kanapių laukų. Šiemet pluoštines kanapes augino jau 273 ūkininkai, kurių deklaruotas pluoštinių kanapių plotas siekia 9182 hektarus.
