Bet mūsų kraštuose sniego iškrenta vis mažiau, tad sniego danga susidaro ne anksčiau kaip gruodžio pabaigoje, o nutirpsta jau vasarį.
Nesant sniego patalų, turime patys apsaugoti sodo ir daržo augalus nuo žudančio šalčio.
Sniego vis mažiau
Kasmet vis ilgiau tęsiasi ruduo, šie metai ne išimtis – kol kas atrodo, jog drėgni ir šilti orai vyraus iki pat Kalėdų. Bet klimato kaita bet kada gali pateikti nemalonių siurprizų, o staigios oro permainos ypač kenkia sodo augalams. Ypač blogai, kai paspaudžia šalčiai su geležiniu, kiaurai košiančiu vėju ir dirvožemis labai greitai įšąla.
Augalų šaknis nuo šalčio geriausiai saugo sniego danga, tačiau klimatas šiltėja ir sniego sulaukiame vis mažiau. Apskaičiuota, jog sniego danga Lietuvoje vidutiniškai laikosi maždaug 70 dienų, kiek ilgiau – tik šiaurės rytinėje šalies pusėje. Vėliausiai sniegas iškrinta pajūryje. Ten sniego danga būna visiškai plona, o kartais net ir visai nesusidaro.
Mokslininkai sumodeliavo, jog po 30 metų dėl klimato atšilimo sniego bus dar mažiau, o žiema truks kone mėnesiu trumpiau.
Laikas dengti braškes
Besniegės žiemos, ypač šaltos, smarkiai nualina augalus, todėl jiems reikia apsaugos. Braškėms pražūtingu gali tapti net nedidelis 10 – 15 laipsnių šaltukas. Todėl jei gruodžio pabaigoje dar nėra sniego, lysves reikėtų uždengti. Pirmiausia derėtų susirūpinti jaunais, rudenį pasodintais braškynais. Lysvės gali būti dengiamos šiaudais, durpėmis ar eglišakėmis.
Antroje žiemos pusėje gali pašalti ir aviečių stiebai bei šaknys.
Jei iki sausio pradžios dar nepasnigo, eglišakėmis pravartu būtų pridengti ir žiemoti lysvėse paliktas našlaites bei daugiametes gėles – šalčiams neatsparios net lyg piktžolės gėlynuose plintančios neužmirštuolės.
Prieš didesnius šalčius būtina atkreipti dėmesį į augalus paviršinėmis šaknimis – nepridengti tikrai neišgyvens rododendrai, magnolijos, dauguma dekoratyvinių krūmų. Apsaugoti nuo šalčio reikia ir šilauoges – jas geriausia mulčiuoti durpėmis, kurios taps dar ir trąšomis. Reiklūs šilumai yra graikiniai riešutmedžiai, valgomieji kaštainiai, baltažiedės robinijos, kiparisai, eukaliptai.
Sniegą pakeis mulčas
Šalčiams atsparių augalų beveik nėra – labai šaltomis iženomis nukenčia net ir miško medžiai. Ypač svarbu apsaugoti nuo šalčių slyvas ir obelis su vegetatyviniais poskiepiais, jaunus vaismedžius ir rudenį pasodintus medelius – jų šaknys yra arti dirvos paviršiaus, besniegėmis žiemomis neapsaugotos nuo temperatūros svyravimų.
Sniego dangą tenka pakeisti mulču. Ant augalų šaknų vainiko pločiu rekomenduojama užpilti 10 cm durpių, pjuvenų ar smulkintų medžio šakų. Kuo didesnis augalas, tuo storesnis mulčo sluoksnis pilamas.
Pavyzdžiui, uogakrūmiams užtenka ir kelių centimetrų dangos.
Sodininkai dažniausiai ginčijasi, koks mulčas geriausias. Nemažai jų pirmenybę teikia eglišakėms – jomis dengiamos rožės ir kitos daugiametės gėlės, net braškių lysvės. Eglišakės tinka visiems augalams dengti, nes pavasarį byrant spygliams, pamažu juos pratina prie saulės.
Bet dideliam braškynui reikia daug eglišakių, todėl rekomenduojama lysves dengti balta agroplėvele. Viena jos pusė būna padengta tankiais plaukeliais, kuriems sušalus, augalams sukuriama patikima apsauga. Atlydžio metu plėvelė išgarina drėgmę, todėl nesusidaro sąlygos plisti grybelinėms ligoms.
Mulčiuoti augalus durpėmis, šiaudais, pjuvenomis reikėtų šviesiomis dienomis, lengvai šąlant, kad po supiltu apsaugos sluoksniu neįsikurtų pelės ar pelėnai.
