Pastaruoju metu sodininkai ir daržininkai mėgėjai vis dažniau skundžiasi, kad gruntas iš plastikinių maišų yra prastas. Kodėl?

Pirktinės žemės mišinių pagrindas – durpės. Jis labai greit perdžiūna, virsta kietu grumstu, kurį sudėtinga tinkamai sudrėkinti. Tai gali pražudyti sodinukus. Be to, pirktiniame substrate yra pluoštų, kurie, irdami, išskiria medžiagas, kurios lėtina sėklų dygimą.

O kai kurie nesąžiningi gamintojai pakuoja ir parduoda žemę iš šiltnamio – nualintą, kurią reikia išmesti. Tokioje žemėje pilna patogenų ir kenkėjų. Tad pats laikas prisiminti ankstesnius laikus ir žemę sodinukams pasiruošti patiems.

Kaip savarankiškai pasiruošti žemės sodinukams

Iš kur imti žemę?

Kokybiškų žemių mišinio sudėtyje paprastai būna trys komponentai: velėninė žemė, lapų humusas ir smėlis.

Velėninė žemė.

Viską darant pagal taisykles, kur nors laukuose ar pievose reikėtų išsipjauti velėnos gabalų (žemių sluoksnio su žole ir šaknimis), sudėti juos į krūveles žole į apačią ir palikti bręsti 1 – 2 metus. Tačiau kas gi šiais laikais turi kantrybės ar galimybių šitiek laukti?

Galima padaryti paprasčiau: išsikasti velėnos gabalą ir nusipurtyti nuo jos žemę – ji puri, lengvai nubyra. Kitas variantas – nurinkti žemių nuo kurmiarausių. Sudėtimi tokia žemė labai panaši į velėninę. Jei nėra nė tokios galimybės, tiks paprasta žemė iš jūsų daržo. Pagal sudėtį ji skurdesnė, bet sumaišyta su kitais komponentais tiks kaip pagrindas. Kasti ją geriau ten, kur vasarą augo ankštiniai augalai – žirniai, pupos ar pupelės. Šie augalai praturtina dirvą azotu.

Lapų humusas. Laikantis visų taisyklių, jo taip pat reikėtų pasiruošti iš anksto: rudenį surinkti lapus, sudėti į krūvas, ir palaukti dvejus metus – gaunamas maistingas gruntas. Bet ir šią užduotį galima supaprastinti – tiesiog surinkti žemių miške. Ten lapai perpūna kasmet, ir viršutinį sluoksntį sudaro maistingas humusas. Bet atminkite: negalima rinkti žemės po pušimis ir eglėmis (ji rūgšti), po ąžuolais ir gluosniais (ji nekokybiška).

Smėlis. Sodinukų auginimui skirtam mišiniui geriausiai tinka upių smėlis.

Ruošiame gruntą

Neverta persistengti, nes pačioje pradžioje visų sodinukų poreikiai praktiškai tokie patys.
Pats paprasčiausias receptas – lygiomis dalimis sumaišyti tris sudėtines dalis: velėninę žemę (daržo), lapų humusą (iš miško) ir smėlį (1:1:1). Į šį mišinį naudinga įmaišyti pelenų – 1 stiklinę kibirui žemių – tai puikios trąšos sodinukams, be to, pelenai sunaikina dalį patogenų ir kenkėjų, apsaugo augalus nuo ligų.

Atsikratome kenkėjų

Sodinukams skirtoje žemėje, surinktoje darže, miške, ar laukuose, visada yra kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Jei jų nesunaikinsite, jie pakenks sodinukams. Todėl žemių mišinį reikia dezinfekuoti.

Yra keli būdai.

1. Šaldymas. Žiemą, kai temperatūra siekia -15 - 20 °С, maišą su žemėmis galima kelioms dienoms palikti balkone. Dauguma kenkėjų ir ligų sukėlėjų per tą laiką žus. Bet ne visi. Todėl maišą reikės savaitę palaikyti kambaryje – išgyvenę kenkėjai ir piktžolių sėklos šilumoje nubus. O tada žemę vėl reikia išnešti į šaltį. Taip reikėtų daryti 2 – 3 kartus.

2. Kaitinimas orkaitėje. Taikant šį būdą žemę reikia suberti į skardą 5 cm sluoksniu, šiek tiek sudrėkinti ir 30 min. palaikyti iki 70 - 90 °С įkaitintoje orkaitėje.

3. Perpylimas verdančiu vandeniu. Itin veiksmingas būdas, kuris žemę dar ir sudrėkina. Žemę suberiame į kiaurasamtį ir nuolat maišydami 7 – 8 minutes laikome virš puodo su verdančiu vandeniu. Bet šį būdą geriausia naudoti prieš pat sėklų sodinimą.

Dar patariama perlieti žemę vandeniu su kalio permanganatu, tačiau taip atsikratysite tik patogenų – kenkėjų ir piktžolių sėklų kalio permanganatas nesunaikins.