Daugelis jau pasimėgavo rudeninėmis avietėmis, sukrovė į šaldiklius sunokusias spanguoles, nuskynė slyvas ir obuolius – sodas ištuštėjo, nurimo, matuojasi rudens rūbą. Tik sodininkams dar ne laikas ilsėtis. Kaip tik dabar laikas pradėti galvoti apie ateinančių metų derlių.
Žiemai reikia maisto atsargų
Iki užšąlant, sode laukia daug darbų. Nuskynus derlių, nereikėtų pamiršti medžius pamaitinti. Tą galima daryti nuo rugpjūčio iki spalio vidurio. Patręšti vaismedžiai geriau atlaikys žiemos negandas ir pavasarį gausiau megs vaisius.
Rudeniniam tręšimui tinka labai nedaug (iki 5 proc.) arba visai azoto neturinčios trąšos. Nėra prasmės azoto berti vėlyvą rudenį, nes per žiemą jis iš dirvos išplaunamas.
Vaismedžiams baigiant vegetuoti, labiausiai reikia kalio trąšų. Gera trąša yra kalio magnezija, iš magnio trąšų tinka ir magnio sulfatas. Kaip tik antroje vasaros pusėje ir išryškėja magnio trūkumas. Jei jauni ūgliai lapus išlaikė tik ant pačių viršūnių, akivaizdu, kad reikia tręšti medžius ne tik kalio, bet ir magnio turinčiomis trąšomis.
Lengvuose dirvožemiuose augantiems sodams reikia daugiau trąšų. Geriausia tręšti kompleksinėmis trąšomis su mažesniu kiekiu azoto. Obelis ir kriaušes pamaitinti galima ir perpuvusiu mėšlu, o kaulavaisius - kalkėmis ar dolomitu.
Taisyklė ta pati visiems vaismedžiams: nugrėbus lapus ir supuvusius vaisius, išpurenti pomedžius ir įterpti trąšas į dirvą. Verta ir gausiai palaistyti, ypač šiemet, nes daugelyje vietovių žemė pernelyg sausa, kad trąšose esančios maisto medžiagos pasiektų medžių šaknis.
Kova su ligomis prasideda rudenį
Sodo augalams baigus mesti lapus, būtina juos sugrėbti ir sudenginti – nei ant medžių, nei po jais neturi likti ir supuvusių vaisių ar jų kauliukų. Būtina šepečiu nuvalyti ir atpleišėjusius medžių kamienus, tad per žiemą nesilaikytų vaismedžių ligas sugeliantys patogenai.
Grybelinių ligų profilaktikai plikas vaismedžių šakas rudenį rekomenduojama nupurkšti vario sulfato ir karbamido mišiniu bei insekticidais.
Neseniai pasodintus ir šalčiams neatsparių vaismedžius rekomenduojama pamulčiuoti: pomedžius 30 cm sluoksniu užpilti durpėmis, smulkinta medžio žieve arba kompostu. Tinka ir lapai, tik ne vaismedžių. Nerekomenduojama mulčiuoti šiaudais, nes juose nuo žiemos šalčių slepiasi graužikai.
Rudenį – pavasario darbai
Nuo seno įprasta sodo medžių kamienus pavasarį baltinti kalkėmis. Tačiau specialistai šį darbą siūlo atkelti į rudenį. Balta spalva atspindi žiemą ir ankstyvą pavasarį augalų kamienus itin žalojančius saulės spindulius, todėl pavasarį jų baltinti nėra prasmės.
Kitoks požiūris dabar vyrauja ir į medelių aprišimą. Anksčiau buvo manoma, kad kartonu, eglišakėmis ar laikraščiais apvyniojus medžių kamienus, jie nesušals. Bet profesionalūs sodininkai sako, jog toks šiose medžiagose susikaupusi drėgmė tik gadina medžių kamienus.
Labiau nei šaltis medžiams kenkia graužikai. Kad jie neprieitų prie medžio žievės, geriausia būtų aprišti kamienus specialiu tinkleliu ir aptverti kuoliukais.
Dar vienas svarbus darbas rudenį – prieš užšąlant paskutinį kartą nupjauti sodo žolę. Spalio viduryje šienavimas gal ir kelia juoką, bet pavasarį pievelė atsilygins sodria žaluma. Ten, kur rudenį lieka nenupjautos žolės kuokštai, pavasarį dažniausiai atsiranda rudos dėmės, todėl jei ruduo ilgas – žolę reikia pjauti ir po šalnų. Dėl tos pačios priežasties, paskutinį kartą pjaunant žolę, būtina naudoti jos rinktuvą.
