Šeima augino daržoves konservų fabrikams, tačiau vėliau suprato, kad norint turėti darbą ir pajamas ištisus metus, ne tik vasarą, reikia auginti bei rauginti savo daržoves savarankiškai. Šis sprendimas visiškai pasiteisino.
Abukauskai rauginimui naudoja virš 20 komponentų vaisių ir daržovių. Tik dviese besidarbuojantys ūkininkai kontroliuoja visą raugintų patiekalų kelią nuo užauginimo iki pardavimo.
Darbas ir pajamos ištisus metus
Pagynėje 15-20 arų šiltnamiuose bei beveik vienas hektaras lauko žemės – tiek dirbamos žemės tereikia užauginti visus rauginimui reikalingus produktus. Tiesa, ūkininkai teigia, kad toks plotas jiems yra per didelis.
„Tokiai veiklai, kai mes dirbame dviese, toks plotas yra labai daug. Asortimentas labai platus, viską užsiauginame patys, prie kiekvieno augalo reikia atskirai prieiti. Tai visai kitas reikalas, nei turėti 40 ha javų, kur vienu priėjimu viską galima sutvarkyti. Čia kiekviena daržovė reikalauja atskiro priėjimo“, - teigia Dalia Abukauskienė.
Iš viso ūkyje rauginami virš 30 komponentų: tiek atskirais produktais, tiek įvairios mišrainės. Mišrainės yra naujovė ūkio veikloje. Abukauskai ūkininkauja virš 15 metų, iki rauginimo idėjos sutuoktiniai ėjo ilgą laiką.
„Pradžioje rauginome agurkus. Žalių daržovių gali visi užsiauginti arba nusipirkti. O rauginimu mažai kas užsiima. Rauginame jau 7 metus, turime savo asortimentą ir stengiamės vis jį plėsti. Pradėjome tik nuo agurkų ir pomidorų, vėliau vis plėtėmės ir dabar jau turime nemažą asortimentą“, - sako Dalia Abukauskienė.
Pagal specialybę moteris yra maisto ruošimo technologė, D. Abukauskienė teigė, kad ūkiui reikėjo daugiau iššūkių nei vien daržovių auginimas, ūkininkai labai norėjo ir patys gaminti, tad atrado rauginimą.
Rauginimo nauda
Rauginimas yra fermentacijos būdas. Daržovė rūgsta, ją užpilus druskos sūrimu. Gaunamas sveikas natūralus probiotikas. Rauginimo metu gaminasi pieno rūgštis, rezultate - natūralus raugintas produktas. Kaip senovėje, kuomet jokių konservantų nebuvo, tik druska.
Pasak ūkininkų, rauginti produktai yra vertingi, daržovėse ir vaisiuose išlieka visi vitaminai, o kai kurių daržovių net padvigubėja vitaminas C, prisideda žarnynui ypač reikalingi fermentai. Visos tos gerosios medžiagos išlieka tiek, kiek raugintos daržovės sandėliuojamos. Ūkininkai tikina, kad marinuotos daržovės yra kaitinamos, atitinkamai visi vitaminai išnyksta, jei dar apdorojama actu, produktas yra miręs.
„Tame ir yra rauginto produkto nauda. Vasarą žmogus turi valgyti šviežias daržoves ir vaisius, o žiemai skirtos būtent raugintos daržovės, o ne atvežtiniai pomidorai ir agurkai, kurie visai nevertingi, tai tik vaizdas“, - sako E. Abukauskas.
Paprasti receptai
Rauginimo procesas paprastas: daržovės užpilamos druskos sūrimu, pridedamos prieskoninės daržovės ir paliekama šiltai rūgti, po kurio daržovės pernešamos sandėliavimui į 4 laipsnių temperatūros patalpą ir produktas laukia, kol bus suvalgytas.
Rauginimo laikas priklauso nuo daržovių ar vaisių. Ilgiausiai rūgsta česnakas, apie 3-4 mėnesius, obuoliai rūgsta porą mėnesių. Kitos daržovės rūgsta greičiau, tarkim, agurkas - apie 4- 5 savaites. Viskas priklauso nuo daržovės struktūros.
Ūkininkai augina ir raugina slyvas, kriaušes, obuolius, trešnes, šparaginės pupeles, brokolius, kopūstus, kalafiorus, įvairias paprikas, smidrus, morkas, Briuselio kopūstus, kaliaropes moliūgus, Kopūstėlius, burokėlius ir kt.
„Labai dažnai žmonės painioja marinuotas ir raugintas daržovės. Marinuotas agurkas yra saldus, tai yra „padarytas“ skonis, įdėta cukraus. Marintas dažniausiai yra skaidrus, jei susidrumstęs, vadinasi produktas genda. Raugintų daržovių ir vaisių skystis, vadinamas sūrimas, visada susidrumstęs, nes tai yra pieno rūgštis. Kuo sūrimas baltesnis, tuo daugiau tos rūgšties, tuo tas produktas naudingesnis. Žmonės sako, va sugedęs produktas, apnašos matosi, o tai yra pieno rūgštis“, - raugintų produktų savybes atskleidžia D. Abukauskienė.
Plėstis neketina
Ūkininkai visus darbus atlieka patys. Daržoves užaugina, nuima derlių, raugina, sandėliuoja bei patys prekiauja turguje Kauno bei Vilniaus turguose, bendrauja su žmonėmis, konsultuoja. Bent kol kas ūkininkai samdyti žmonių nenori ir plėstis neplanuoja.
„Sunku su samdytais darbuotojais. Mes jau pripratome dviese, išlaikome kokybę. Žmonėms atiduodame produktus žinodami, kad tikrai tinkamai viską padarėme. Gal ateityje kažką galvosime. Kažkada ieškojome tų žmonių. Bet nelabai norisi, ateis paprastas žmogus, o turi būti maisto technologas. Reikia mokyti. Mums taip jaukiau - savo teritorijoje gyventi ir dirbti, čia prie namų cechas, daržai. Be to, kuo daugiau pašalinių žmonių, tuo greičiau pamesi skonį. O čia patys savo rankomis sudedame, žinome kaip tai darome, nėra ko kaltinti. Kiekybė mums nesvarbu“ - šypsosi E. Abukauskas.
Praeityje vyras negalėjo pagalvoti, kad bus laimingas dirbdamas ūkyje. Pagal specialybę Edvardas – stalius baldžius, anksčiau gyveno Kauno širdyje, Laisvės alėjoje. Vyras pasakojo, kad persikėlus gyventi į kaimą pradžioje buvo šokas, o dabar ūkininkas mėgaujasi kaimo ramybe bei privilegijomis.
„Bent yra kur mašiną pastatyti“, - juokiasi E. Abukauskas.
Konkurencijos nebijo
Paklausti apie konkurenciją ūkininkai vieningai teigia, kad, nors ji kiekvienais metais vis didėja, jiems ji visiškai nebaisi. Pasak Abukauskų, darbo ir užsakymų jiems tikrai pakanka.
„Būna, ateina į turgų, fotografuoja mūsų stalą, pasisavina idėjas. Bet žinome, kad vis tiek taip pat nepagamins, juk dvi šeimininkės nepagamins dviejų tokių pačių sriubų. o žmonės atsirinks, kas jiems skaniau, bet kopijavimo yra tikrai labai daug.
Mes dėl to nelabai jaudinamės, nes vis tiek visos Lietuvos neišmaitinsime. Turime užsakymų ir iš restoranų, ir iš parduotuvių po visą Lietuvą. Bet mes nespėjame, negalime tiek pagaminti, kad visus aprūpintume. Mums asmeniškai svarbiausia, kad sveikata būtų gera. Šiaip, viskas gerai. Žinome savo darbą, kuriame naujus receptus, nes norisi vis kažko naujo. “, - sako E. Abukauskas.
„Mums norėtųsi, kad žmonės daugiau žinotų apie raugintą produktą. Esame girdėję, ką dietologai kalba, kartais jie patys nežino ir neskiria, kas marinuota, kas rauginta. Apskritai, žmonės yra pamiršę apie rauginimą, norime, kad jie ragautų, ar jiems patinka ir suprastų, kokia rauginto produkto nauda“, - sako D. Abukauskienė.
Kultūrinio paveldo sertifikatą turintys ir bei senas tradicijas gaivinantys ūkininkai su šypsena reaguoja į kalbas, kad sunku dirbti ir gyventi kaime.
„Taip šneka tie, kuriems reikia viską į delną padėti, reikia patiems susirasti, ką veikti“, - sako Abukauskai.
