Bitės sugeba atimti ir sudėti, naudodamos simbolius matematinėms operacijoms, išsiaiškino mokslininkai iš Melburno universiteto. Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Science Advances“.
Vos prieš kelis dešimtmečius mokslininkai manė, kad taip protauti sugeba tik žmonės ir kai kurie labiau išsivystę primatai. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad delfinai supranta, ką reiškia nulis, o papūgos ir net kai kurie vorai sugeba išspręsti paprastus uždavinius.
„Tyrimų rezultatai privertė suabejoti idėja, kad žmogaus smegenys yra kažkuo išskirtinės“, –pažymi tyrimui vadovavęs Adrianas Dyeris.
2018 m. jis kartu su kolegomis išsiaiškino, kad bitės supranta nulio sąvoką. Mokslininkai parodė bitėms dvi korteles, ant kurių buvo pavaizduotas skirtingas kiekis objektų. Atskridusios ten, kur objektų mažiau, bitės gaudavo saldų prizą. Jei objektų buvo daugiau, bičių už kortelių laukė kartus chininas. Galiausiai 80 proc. bičių skrido prie kortelės su mažesniu objektų kiekiu.
Toliau mokslininkai pasunkino eksperimento sąlygas: bitėms reikėjo skristi arba prie visiškai tuščios vietos, arba prie vietos, kur buvo nuo vieno iki šešių objektų. Paaiškėjo, kad net ir šiuo atveju bitės suprato, kad objektų nebuvimas taip pat reiškia „mažiau“.
Mokslininkus tai nustebino – juk bičių smegenyse mažiau nei milijonas neuronų, o žmogaus smegenyse jų apie 86 mlrd.
„Bičių smegenys labai mažos ir visiškai kitokia smegenų architektūra. Tačiau jos atlieka tas pačias užduotis, kurias, kaip buvo manoma anksčiau, sugeba atlikti tik žmonės“, – sako A. Dyeris.
Dabar paaiškėjo, kad bitės sugeba išspręsti paprastus matematikos uždavinius.
Naujajam tyrimui A. Dyerio komanda atrinko 14 medų nešiojančių bičių. Bites po vieną įleisdavo į Y formos labirintą, kur matydavo nuo vienos iki penkių geltonos arba mėlynos spalvos geometrinių figūrų. Mėlyna spalva reiškė, kad reikia atlikti sudėties veiksmą (+1), geltona – atimties (-1). Kairėje ir dešinėje labirinto pusėje buvo dar ir geometrinės figūros – viena daugiau arba viena mažiau, nei uždavinyje. Jei bitė pasirinkdavo teisingą atsakymo variantą, gaudavo saldaus vandens, jei neteisingą – chinino.
Iš pradžių bitės nesuprato, ką joms reikia padaryti, bet po apytikriai 100 pakartojimų taisykles perprato. Po kelių valandų tyrėjams pavyko pasiekti tikslius rezultatus 64-72 proc. atvejų – tai akivaizdžiai daugiau, nei spėjant atsitiktinai.
„Skaičiavimo veiksmai, tokie kaip sudėtis ir atimtis, yra sudėtingi, nes reikalauja dviejų suvokimo lygmenų, – pabrėžia tyrėjai. – Pirmasis lygmuo reikalauja, kad bitė perprastų skaičių reikšmes. Antrasis – kad ji prote, mintinai jomis manipuliuotų.“
Be šių dviejų procesų bitės turėjo dar ir operuoti skaičiais, pridėdamos arba atimdamos vienetą, nors pats skaičius „vienas“ niekaip nebuvo vizualizuotas – visi procesai vyko darbinėje vabzdžio atmintyje.
Tačiau kam bitėms reikalingas skaičių suvokimas? Gali būti, kad šis gebėjimas išsivystė todėl, kad bitėms tenka apdoroti daug informacijos, kai rinkdamos žiedadulkes ir nektarą jos juda nuo žiedo prie žiedo, mano A. Dyeris. Kitas galimas paaiškinimas – neuroplastiškumas, smegenų gebėjimas keistis priklausomai nuo patirties. Kitaip tariant, galbūt bitės nepažįsta skaičių ir nemoka jų sudėti ar atimti, bet jos sugeba išmokti skaičiuoti.
Panašiai kaip maži vaikai paprastai susipažįsta su bazinėmis matematikos sąvokomis sulaukę 4-5 metų, bet tai nereiškia, kad jie nesugebėtų įsisavinti jų anksčiau, sako A. Dyeris.
Mokslininkas planuoja toliau aiškintis, ar bitės sugeba spręsti dar sudėtingesnius uždavinius – pavyzdžiui, pridėti ar atimti kelis vienetus iš skaičiaus.
Tyrėjai mano, kad tokio pobūdžio tyrimai gali tapti reikšmingu indėliu kuriant dirbtinio intelekto sistemas. Vienas iš šiandien aktualių klausimų – ar kompiuteriai sugeba savarankiškai spręsti naujas užduotis.
„Mūsų tyrimų rezultatai parodo, kad ir miniatiūrinės smegenys sugeba atlikti simbolinius aritmetinius sudėties ir atimties veiksmus, – aiškina mokslininkai. – Tai parodo, kad galima sukurti naujus būdus dirbti su taisyklėmis ir darbine atmintimi ir paspartinti dirbtinio intelekto mokymosi procesą.“
Be to, tyrimo autoriai tikisi, kad nauji duomenys leis daugiau sužinoti apie tai, kaip skaičiavimo įgūdžiai išsivystė skirtingose žmonių kultūrose, kurios tarpusavyje nebendravo.
