Šiam tikslui dar rudenį kasamas griovys (dviejų kastuvo geležčių gylio), kuris po to užpildomas augalinėmis atliekomis. Šiam tikslui galima naudoti spyglius – juos reikia storu sluoksniu berti į griovio dugną, o ant viršaus užberti medžio pelenų, tada smulkių šakų, piktžolių lapų ir kotų, o galiausiai užberti nedidelį sluoksnį žemių.
Ant paties šiltosios lysvės viršaus reikia berti derlingą sluoksnį – daržo žemes, sumaišytas su kompostu. Šio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis nei 15-20 cm. Gautą lysvę reikia palaistyti organiniu tirpalu panašiai, kaip ruošiant kompostą. Lysvės viršus uždengiamas juoda plėvele ir taip paliekama iki pavasario.
Kai atšils, prasidės aktyvus organinių medžiagų irimo procesas, ir žemė lysvėje dėl to ims šilti, tad sodinukus į ją bus galima sodinti kone mėnesiu anksčiau, nei įprasta. Plėvelės galima nenuimti – padarykite kryžiaus formos įpjovimus ir į gautas ertmes pasodinkite augalus. O tam, kad augalai būtų apsaugoti nuo pavasarinių šalnų, virš lysvės įrengiami lankai, o ant jų užtempiama skaidri plėvelė arba agroplėvelė.
