Nors mėta ir nepretenzingas augalas, tačiau patalpoje žiemos metu jis papildomai apšviečiama ir drėkinama iš purkštuvo. Jeigu trūksta šviesos, mėtos lapai netenka savo aromato.
Miškinės mėtos auginimo namų sąlygomis ypatumai
Pakanka nedidelio šakniastiebio gabalėlio, kad mėta greitai užaugtų. Šis augalas gerai toleruoja genėjimą. Ūglių viršūnes geriau nugnybti. Gerai auga lengvuose, maistinguose, drėgnuose dirvožemiuose. Žiemos metu reikia laistyti saikingai.
Didžiausias eterinio aliejaus kiekis šioje mėtoje yra mažuose lapeliuose ir prieš žydėjimą. Ši mėta pasižymi švelniu aromatu – tai viso labo mėtos natų atspalvis.
Pipirmėtė (Mentha x piperita) taip pat greitai prisitaiko prie gyvenimo ant palangės. Gerai apšviestose vietose mėtos aktyviau išskiria fitoncidus, į kurių sudėtį įeina eterinis aliejus.
Miškinės mėtos panaudojimas medicinoje
Aštrų mėtų aromatą nulemia šio augalo eteriniame aliejuje esantis mentolis. Jis turi antiseptinį, priešuždegiminį ir skausmą malšinantį poveikį, tonizuoja širdies darbą, aktyvina smegenų veiklą, padeda esant nervų sistemos sutrikimams.
Kaip analgetikas naudojami užšutinti mėtos stiebai su lapais. Jie suvyniojami į servetėlę ir pridedami prie skaudamų sąnarių.
Iš miškinės mėtos ir liepžiedžių gaunama puiki žolelių arbata.
Atsargiai! Mėta gali neutralizuoti homeopatinių vaistų veikimą. Mėtos naudojimas dideliais kiekiais blogina miegą.
Miškinės mėtos naudojimas kulinarijoje
Mėtą galima naudoti ruošiant bet kokius mėsos patiekalus, ji puikiai dera su šalaviju, gelsve, kmynais, rozmarinu, kadagių uogomis. Pavyzdžiui, galima smulkiai supjaustyti šviežius mėtos lapus ir jaunus stiebus, įberti druskos ir leisti pastovėti 5-7 minutes. Šis pagardas puikiai tiks į beveik gatavą avienos troškinį.
