Kokia bus žiema – atspėti neįmanoma. Pasitaiko žiemų be sniego, o jos augalams pačios pavojingiausios. Pakanka poros plikledžio dienų ir augalai žūva. Daugeliui augalų kritinė riba yra -25 laipsniai, o atvežtiniams augalams -20 laipsnių.

Miesto soduose augalai gerai žiemoja ir be apklojimo. Prie jūros paprastai visada šilčiau, mažiau sniego, tačiau dažniau pasitaiko plikšala, todėl būtina užkloti šaknų zoną. Ten, kur sniego daugiau, dažniau apšąla stiebai, šakos ir pumpurai, todėl jį reikia užkloti eglių šakomis. Augalus galima apšiltinti tada, kai sušąla žemė, kitaip po sodinuku gali apsigyventi pelės, mėgstančios graužti augalus.

Kuo apšiltinti

Paprastai šiltinimui naudojamos eglių šakos. Aukšti stiebai apdedami šakomis, o jų galai surišami. Prie žemės prispausti ar nukarpyti augalai taip pat apdengiami šakomis, kurias geriausia pasiruošti iš anksto, kol neprisnigo daug sniego.

Apšiltinimui galima naudoti pjuvenas, šiaudus, akmens vatą. Šios medžiagos naudojamos tik pasibaigus lietums, kurie gali jas sušlapinti. Galima augalus uždengti šiferiu, plėvele ar linoleumu, iš šių medžiagų pastatant kažką panašaus į namelį.

Paprastos durpės dengimui netinka, kadangi jos puikiai sugeria ir sulaiko drėgmę, o tai augalams kenkia. Daugelyje sodo parduotuvių parduodamos žieminės durpės, kurios nesugeria drėgmės, nes jas gaminant naudojama speciali džiovinimo technologija. Šios durpės labai smulkios, jos beriamos 19-20 centimetrų sluoksniu. Iš jų susiformuoja kažkas panašaus į plutelę, per kurią nepatenka sniegas ir vanduo, be to, tai apšildo šaknis. Pavasarį durpės nuimamos arba sumaišomos su dirvožemiu (jų pH – neutralus). Jeigu durpes surinksite, jas galima naudoti ir kitais metais.

Medžių lapais, kurie nepateko į kompostą, tačiau liko sausi, galima užkloti rožes, svogūnines gėles ir kitus šalčiams neatsparius augalus.

Vėjuotose vietose, ypač iš šiaurinės pusės, šalčio bijantiems augalams būtina pastatyti užuovėjas. Tai gali būti pintos tvorelės ir panašiai. Jeigu žiema labai snieguota, augalus gali užpustyti.

Kaip teisingai apšiltinti augalus prieš žiemą

Iki šalčių rododendrus būtina gerai palaistyti, kad dirvožemiui sušalus jiems pakaktų vandens. Žiemą apie vandens trūkumą byloja į vamzdelius susisukę lapai. Pats sunkiausias laikotarpis – paskutinės žiemos dienos, kai šviečia saulė ir iš žemės išgaruoja drėgmė.

Žiemai patartina uždengti tulpių lysves ir tam tinka durpės, rudeniniai lapai ar eglių šakos. Pavasarį lapai ir šakos nuimami.

Šalčiams atsparius augalus rudenį geriau nugenėti. Sausos šakos ir lapai žiemą gerai apsaugo nuo šalčio, o paraudonavę lapai atrodo labai vaizdingai. Pavasarį, kai žemė sušyla, išauga nauji ūgliai, o seni stiebai supūva ir juos geriau pašalinti.

Jeigu norite nugenėti, darykite tai ne aukščiau 10 centimetrų, priešingu atveju augalas per daug nusilps. Nukritusius lapus palikite ant žemės – esant stipriems šalčiams jie apsaugos šaknis. Nevertėtų augalų per daug vėlai tręšti, nes tokiu atveju vėluoja poilsio etapas.

Šalčiams neatspariems daugiamečiams augalams tinka štai toks metodas: ant viršaus užpilkite durpių, medžių lapų ar pjuvenų sluoksnį. Visžalius daugiamečius augalus galima „apvilkti“ plėvele.

Kad chrizantemos gausiai žydėtų ir kitą rudenį, nužydėjus jas būtina prieš žiemą uždengti. Nužydėjusių chrizantemom, jų stiebai nugenėjami 10-15 centimetrų aukštyje, užpilami mulčiu, sausomis durpėmis ar pjuvenomis, paskui uždengiami eglių šakomis. Šalčiams neatsparios chrizantemos iškasamos, sodinamos į vazonus ir visą žiemą laikomos rūsyje ar vėsioje (nuo +4 iki +6 laipsnių) temperatūroje.

Gerai žiemoja migliniai augalai, ypač drambliažolė. Migliniai augalai nukerpami pavasarį, prieš suželiant naujiems stiebams.

Galima apšiltinti it tokius augalus kaip rozmarinas ar čiobrelis. Tam puikiai tinka eglių ar pušų šakos, sudėtos kryžmai. Prieš žiemą galima uždengti ir kamelijas. Nuo šalčių svarbu apsaugoti ir akmenų sodo augalus, nes natūraliomis sąlygomis jie žiemoja po storesniu sniego sluoksniu, kuris pas mus jau tapo retenybe.

Būtina apšiltinti augalus ir balkonuose bei terasose – vazonuose augantys augalai gerokai jautresni šalčiams, nei augantys sode. Todėl vazonai apvyniojami plėvele su oro burbuliukais arba pernešami į šiltą patalpą. Užėjus labai dideliems šalčiams, augalus galima sustatyti vieną prie kito ir apsupti nendriniu kilimėliu, taip pat galima šiltinti storu durpių ar lapų sluoksniu, kurie pavasarį pasitarnaus kaip trąša. Tik prieš tai įsitikinkite, kad lapai sveiki, be ligų ar grybelių pėdsakų.

Stiebus ir kamienus labai svarbu apsaugoti ne tik nuo šalčių, bet ir nuo graužikų. Vėlyvą rudenį stiebai apvyniojami eglių šakomis, nendrėmis ar agrotinkleliu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)