Tačiau to negalima būtų pasakyti apie ten atnešamas gėles. Jų mados ir tendencijos, kad ir nežymiai, tačiau keičiasi. Šiek tiek keičiasi ir laidotuvėms skirti žiedai.
Vainikai ir didelės puokštės nebepopuliarios
Ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių planuotoja Jorūnė Ramonaitė pažymi, kad artimieji gėles renka ne tik savo nuožiūra, bet atsižvelgia ir į velionio pomėgius.
„Kaip ir visur, tam tikros mados ar, geriau sakyti, tendencijos neaplenkia ir laidotuvių, kapinių, tik čia jos visada ramesnės, subtilesnės, – kalbėjo pašnekovė. – Tiek atsisveikinant su velioniu, tiek per pačias laidotuves ar prižiūrint kapavietes stengiamasi atsižvelgti į tai, kokias gėles mėgo velionis, arba į tai, kokios gėlės populiarios esamuoju metu. Šiandien visi supranta, kad pagarba mirusiajam nebėra matuojama puokštės ar vainiko dydžiu, tad vis dažniau renkamasi įvairios gėlių kompozicijos arba tiesiog pavieniai žiedai, o ne milžiniškos puokštės ar vainikai – juos dažniausiai užsako tik patys artimiausi.“
Pasak J. Ramonaitės, nors po truputį ir įsileidžiama įvairesnių spalvų į atsisveikinimo su mirusiuoju erdvę, tačiau balta vis tik tebėra dominuojanti.
„Žmonės atsisveikinti su velioniu dažniausiai ateina nešini baltos spalvos gėlėmis – ypač populiarios lelijos ir kalijos, tačiau dažnai galime matyti ir rožių, chrizantemų, gvazdikų, – populiariausias gėles vardijo laidotuvių planuotoja. – Pati atsisveikinimo su velioniu erdvė gali būti dekoruota ne tik baltos spalvos gėlėmis: jaukiai, ramiai ir estetiškai atrodo pastelinių, prislopintų spalvų žiedai, taip pat dažnai galima pamatyti violetinės ir žalios spalvos kompozicijų.“
Kapavietėms – ryškesnės spalvos
Jei laidotuvėms renkamasi dažniau baltos spalvos gėlių, tai puošiant kapavietes, anot J. Ramonaitės, neatsispiriama ir ryškesnėms.
„Prižiūrint kapavietes galime pastebėti, kad šalia baltos jau atsiranda ir geltonų, raudonų, violetinių atspalvių – dominuoja modernus, tačiau minimalistinis stilius. Čia ir gėlių bei augalų įvairovė didesnė – gvazdikėliai, našlaitės, begonijos, viržiai, populiarios ir įvairios žemaūgės visžalės augalų formos. Stengiamasi rinktis miniatiūrinius, daugiamečius ir mažiau priežiūros reikalaujančius augalus“, – kapų puošimo naujausias tendencijas vardijo pašnekovė.
Didieji prekybos centrai teigė, kad šiais metais, artėjant Mirusiųjų dienai, žymiai išaugo dirbtinių gėlių prekyba. J. Ramonaitė nieko neįprasto šioje situacijoje neįžvelgia ir patvirtina, kad iš tiesų plastikinės gėlės yra populiarios.
„Dirbtines gėles retai kada matome per laidotuves, tačiau jos išties populiarios prižiūrint kapavietes šaltuoju metų laiku dėl labai paprastos priežastis – ilgiau išlieka estetiškos ir gražios bei reikalauja mažiau priežiūros nei gyvos gėlės. Šiuolaikinės dirbtinės gėlės tikrai atrodo labai natūraliai, tad dažnas net apsigauti gali. Vis dėlto visuomet rekomenduoju nesirinkti ryškių spalvų dirbtinių gėlių – jos neatrodys natūraliai“, – patarė laidotuvių planuotoja.
Kėdainiškiai ištikimi tradicijoms
Kėdainiuose įsikūrusių laidojimo namų „Gedulo sala“ floristė Danguolė Jablonskienė sutinka, kad baltos spalvos gėlių tendencija vis dar tebevyrauja. Tačiau ji taip pat pastebi, jog didžiuosiuose miestuose, kaip jau minėjo J. Ramonaitė, neatsisakoma ir kitų ramesnių spalvų. Tuo metu kėdainiškiai, pasak D. Jablonskienės, nenoriai įsileidžia daugiau spalvų.
„Nežinau, ar tai mada, sakyčiau, gal žmogaus įsitikinimas, kad baltos gėlės – tinkamos laidotuvėms. Didžiuosiuose miestuose laidotuves puošia ir spalvotomis gėlėmis, o pas mus žmonės galbūt įsivaizduoja, kad tiktai balta spalva gali atspindėti gedulą, - kalbėjo floristė. – Pavyzdžiui, turėjome paskutines laidotuves, žmonėms siūliau tarp baltų gėlių įdėti melsvą atspalvį pagal suknelę, tai buvo kategoriškai prieš. Velionio artimieji buvo jauni žmonės, velionis – pagyvenęs, tai galbūt dėl to norėjo tų baltų gėlių. Aš maniau, kad jaunimas turėtų pasiduoti naujovėms, bet to nėra. Aišku, kas daugiau lankosi didžiuosiuose miestuose, aš kalbu apie Kėdainių gyventojus, ir mato tą įvairovę, tai gal labiau linkę eksperimentuoti.“
Tiesa, pašnekovė pastebi, jog į laidotuves, pavyzdžiui, iš Kauno atvežtuose vainikuose, būna įdėta ryškesnių spalvų gėlių, o būtent Kėdainiuose nori, kad būtų tik iš baltų.
Praktiškas floristės pasiūlymas
Nors laidotuvėms, anot D. Jablonskienės, kėdainiškiai renkasi tik baltas, tačiau kapavietes puošia įvairesnėmis, ryškesnėmis gėlėmis.
„Per Visų Šventųjų dieną, Vėlines jau nori spalvų. Gal dėl to, kad ruduo, gal mažai tos spalvos, – apie žmonių pasirinkimą svarstė floristė. – Kad ir tos pačios našlaitės – populiariausios spalvotos. Kiti puošia gal pagal akmenukus, skaldą. Jauniem žmonėms perka baltas, o visiems kitiems ir geltoną chrizantemą – nori kitų, ryškesnių spalvų.“
Metams bėgant, pašnekovė pastebi, jog žmonės tampa praktiškesni ir supratingesni, kad pagarba velioniui nebūtinai išreiškiama ant kapo pristatant gausybę vazonų.
„Viename vazone gali būti kelios gėlių rūšys ar spalvos. Tada labai prabangiai atrodo tas vazonas, kai jų yra daug. Ir vienas žmogus ateidamas ant kapų atneša ne kelis mažus skirtingus vazonus, o vieną, bet gražų, – kapavietėms skirtų gėlių subtilumus vardijo D. Jablonskienė. – Pas mus žmonės, kai neša į kapines gėles, dažnai prašo skintų baltų gėlių. Bet tarp jų aš pasiūlau įmaišyti kokių nors dirbtinų, kad, jeigu per Vėlines nušaltų gyvos gėlės, liktų dirbtinės. Taip noriu, kad žmogui būtų patogu ir nereikėtų vėl iš naujo pirkti. Būna, kad spalio 31 dieną suneša gyvas gėles, o lapkričio 1-ąją šalna ir tada gaunasi, kad kapavietė lieka be gėlių.“
D. Jablonskienė: „Prabangiau, bet mažiau“
Įdomu tai, kad pastaruosius kelerius metus, anot floristės, artimieji vietoje tikrų eglišakių prašo dirbtinų. Ir visai ne be reikalo...
„Gal jau kokius trejus metus žmonės nori, kad puokštelės padas būtų iš dirbtinų eglišakių, tada jau puošia tikromis gėlėmis. Arba, kad lapai, visa kita žaluma būtų dirbtina ir gyvos gėlės. Taip yra todėl, kad kapas būna papuoštas akmenėliais ar skalda ir paskui tas eglišakis ant jų byra“, – pasakojo moteris.
Kita pastarųjų metų kapų puošimo tendencija, kaip pastebi D. Jablonskienė yra ta, kad artimieji stengiasi kooperuotis ir pirkti vieną brangesnę ir didesnę gėlę ar puokštę, o ne daug mažų.
„Žmonės perka prabangiau, bet mažiau. Geriau vieną gražią nuo visų negu penkias pigias mažytes ir tada daugiau žvakių. Jau nebėra taip, kad apstato kapą po šešias mažytes puokštytes, dar kokie trys vazonai, dar kažkas. Stengiasi, kad būtų nuo šeimos ar nuo giminės. Pavyzdžiui, iš anksto pastato kokią dirbtiną, bet gražią puokštę, o jau kai važiuoja Vėlinėm, tada keletą gyvų žiedų atsineša ir viskas“, – pastarųjų metų žmonių, einančių lankyti kapų, įpročius vardijo floristė.
Ne paskutinėje vietoje, kai reikia rinktis gėles kapavietėms, anot jos, atsiduria ir oras.
„Jeigu prieš Vėlines oras šiltas, tada perka vazonėlius, o jeigu šalta – dirbtines puokštes ir lapkričio 1-ąją keletą gyvų gėlių žiedų. Žinoma, kelerius paskutinius metus buvo labai gražus ruduo, tai daugiau buvo perkama gyvų gėlių. O po kurio laiko, kad žiemos laikotarpiui paliktų papuoštą kapavietę, renkasi dirbtinas. Bet šiaip daugiausiai gyvos gėlės dominuoja, retas kuris perka netikras. Nebent kas nors atvažiavęs iš toliau.“
Bando pigiau, gaunasi kaip visada
Paklausta, kodėl, jos nuomone, taip išaugo dirbtinų gėlių paklausa, D. Jablonskienė teigė, jog taip, ypatingai vyresnio amžiaus žmonės, stengiasi sutaupyti puokšteles darydamiesi patys.
„Prekybos centruose paprastai būna ne pavieniai žiedai, o ant vieno kotelio daug žiedelių. Tai babytė, turėdama kokią savo žolę, gali iš tos vienos šakelės pasidaryti keletą kompozicijų. Žmonės gal dėl taupumo dar perka, bet tikrai tikrai ne iš prabangos. Aišku, kažkur į kaimą gal nuveža ir kokią paprastesnę puokštelę, bet, pavyzdžiui, pas mus, kad ir į Kauno g. esančias kapines, neša tikrai labai gražius gaminius“, – kėdainiečių išradingumą ir skonį gyrė floristė
D. Jablonskienė iš praktikos papasakojo ir kitą išradingą žmonių atvejį, kaip šie stengiasi sutaupyti.
„Būna ir tokių atvejų, kai didžiuosiuose prekybos centruose pigiai nusiperka tas dirbtinas gėles ir atneša floristams jas apipavidalinti, padaryti puokštes taip tikėdamiesi sutaupyti. Ir jau taip vyksta ne pirmi metai“, – pasakojo pašnekovė.
Bet ar iš tiesų jie sutaupo?
„Manau, kad ne, nes ta žaluma, visi priedai vis tiek kainuoja. Nebent, jeigu jis pats daro, įdeda ten kokį kadagį, dar kažką. Bet vėlgi perka tą vadinamąjį sijoną, į kurį reikia suvynioti, kempinę-oazę... Kiti į smėlį daro – žmonių išradingumui dabar ribų nėra“, – apibendrino floristė.
