Todėl norint išsaugoti augalus, svarbu pasirūpinti jų apsauga nuo šalčio.
Gerai išsivystę augalai, augantys gerame humuso dirvožemyje, kuriame yra pakankamai kalio ir fosforo, nenuvarginti ligų ir kenkėjų, žiemą toleruoja kur kas geriau, nei rožės su nesubrendusiais ūgliais, kurie bręsta iki pat šalnų. Todėl svarbiausia yra vengti viso to, kas skatina augalą augti vėlyvą rudenį.
Norėdami to išvengti, turite laikytis kelių rekomendacijų:
negalima rožių sodinti pavėsyje ar po medžių vainikais;
nerekomenduojama jų vėlai tręšti;
neverta dirvožemio persotinti azotu;
nepamirškite rožių palaistyti;
nerekomenduojama dengti augalų vasaros pabaigoje ar rudenį;
nerekomenduojama šiuo laikotarpiu skinti rožių su ilgais kotais.
Rožės sode
Prieš uždengiant būtina pašalinti visus plonus ir silpnus ūglius, o likusius reikia nupjauti taip, kad virš žemės liktų 50-60 centimetrų.
Rožėms apkaupti naudojama velėnos dirvožemis, durpės, kompostas, humusas. Visa tai galima sumaišyti su pjuvenomis, iš anksto išvežioti po sklypą prie kiekvieno rožių krūmo ir palikti ant žemės iki pat lapkričio pradžios. Kai tik prasideda minus 3-5 laipsnių šalnos, šį iš anksto paruoštą mišinį užpilkite ant rožių (reikėtų apkaupti iki 35-40 centimetrų aukščio) ir sutankinkite rankomis. Ant viršaus dėkite spygliuočių šakas arba kelis senos dengimui skirtos medžiagos sluoksnius.
Dar vienas būdas – suręsti rožėms pastogę iš lentų, dėžių ar medinių karkasų, kurie iš viršaus apšiltinami specialiai tam skirtomis medžiagomis. Tokiu atveju dirvožemiu teks apkaupti iki 10-15 centimetrų aukščio jau spalio mėnesį. O lapkritį – iki 30-40 centimetrų aukščio.
Labai svarbu prisiminti, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos turi būti sausos, priešingai jos sušals ir susiformuos orui nepralaidi priedanga. Tokiu atveju augalas gali žūti dėl deguonies trūkumo.
Bet kaip išsaugoti apšiltinimo medžiagas lapkričio mėnesį, kai oras pateikia siurprizų sniego, atodrėkio ir lietaus formomis? Tokiu atveju vertėtų jas iš viršaus apdengti polietileno plėvele ir toliau rūpintis rožėmis visą žiemą, nes augalai po danga gali žūti ne tik nuo šalčių, bet ir dėl iššutimo ar permirkimo.
Rožės vazonuose
Jeigu savo rožes auginate vazonuose, turite dvi galimybes, kaip pasirūpinti jų peržiemojimu. Pirmas yra pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias – rasti joms vietą vėsioje ir šviesioje patalpoje. Antras – palikti žiemoti sode. Tam reikia iškasti vazono dydžio duobę (rožių vazonų negalima palikti stovėti ant žemės, nes juose esantis dirvožemis peršals ir gėlė žus), tada vazoną įdėti į duobę taip, kad dirvožemio paviršius susilygintų su vazono viršumi, o rožių krūmus kruopščiai uždengti spygliuočių šakomis arba apšiltinti kokiu nors kitu būdu.
Kamieninės rožės
Kamieninių rožių, jau praradusių lankstumą, prie žemės prispausti nepavyks, todėl būtina padaryti štai ką:
nupjautus kamieninių rožių ūglius apdengti apšiltinimo danga;
ant viršaus uždengti sandarų maišą ir aprišti virve taip, kad jo kaklas būtų ant kamieno;
kaip galima aukščiau apkaupti žeme;
ypatingą dėmesį atkreipti į skiepo vietą.
Vijoklinės rožės
Vijoklinės rožės paprastai prieš žiemą apdengiamos tankiu audiniu (maišiniu audeklu ar dengimui skirta medžiaga), šakų nenuimant nuo atramos. Kai kurių rūšių vijoklinės rožės prieš žiemą apskritai neapšiltinamos, nes jos yra atsparios šalčiams. Vis dėlto, apkaupti dirvožemiu šaknų sistemą iki 20-25 centimetrų yra būtina.
