Vis dėlto, kad šis sprendimas būtų ne intuityvus, o pagrįstas, reikia žinoti visus „už“ ir „prieš“.

Nesurinkti?

Grėbti nukritusius lapus ar juos palikti? Niekas nežino atsakymo į šį klausimą geriau, nei pati gamta. Miškuose lapai kaupiasi šimtmečiais, sukurdami palankią terpę augalams ir gyvūnams. Tai yra svarbi maistinių medžiagų ciklo dalis.

Nukritusiuose lapuose puikiai dauginasi sliekai, kurie jais ir maitinasi. Jau iki vasaros pradžios sliekai sunaikina praktiškai viską, kas nukrito rudenį. Savo ruožtu jie gerina dirvožemio kokybę, įnešdami organinių medžiagų, be kurių dauguma mineralinių trąšų yra bejėgės.

Pačiuose lapuose yra labai daug azoto. Jo kiekiu jie viršija net humusą ir avių mėšlą. O štai fosforo ir kalio lapijoje labai mažai. Nepaisant mineralinių medžiagų skurdumo, nukritę lapai labai naudingi augalams, nes jie gerina dirvožemio struktūrą, daro jį puresniu, vadinasi, imlesniu orui. Dirvožemio oras būtinas bakterijų, gyvūnų (įskaitant ir sliekų), bei augalų šaknų sistemoms kvėpuoti.

Tankus lapų sluoksnis yra puikus mulčias, kuris neleidžia augti piktžolėms (ne visoms, tačiau daugeliui), užkerta kelią derlingo sluoksnio dūlėjimui, dirvožemio perdžiuvimui ir perkaitimui. Žiemos metu toks mulčias apsaugo nuo šalčių.

Tačiau, nepaisant teigiamų natūralaus požiūrio aspektų, atsakymas nėra vienareikšmis. Esmė slypi tame, kad sodininkai lapus renka ne miškuose su šimtmečiais susiformavusia ekosistema, o savo sklypuose, kur daugiausia auga kultūriniai augalai, kurie paprastai yra gerokai kaprizingesni.

Ar vis dėlto surinkti?

Problema tame, kad nukritusiuose lapuose gerai jaučiasi ne tik sliekai, bet ir daugybė vabzdžių, kurie išties kenkia augalams. Tai ir vikšrai, ir straubliukai, ir šilkverpiai. Šiame etape daugelio jų atsikratyti įmanoma tik surenkant ir sudeginant lapus. Kitas klausimas – ar reikia tokių priemonių, jeigu jūsų sodas nekenčia nuo parazitų?

Jeigu lapija užsikrėtusi miltlige, kokomikoze ar rauplėmis, be laužo neapsieisite. Dažnai tik taip įmanoma sustabdyti ligos plitimą. Jeigu tokius lapus sumesite į kompostą, ligos sugrįš net naudojant jį po kelerių metų.

Jeigu lapai nukrenta ant pievelės ar klombų, juos teks surinkti. Susiformavęs lapų kilimas uždengia augalus nuo šviesos ir oro. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis žolė miršta ir tai įvyksta vos per kelias dienas.

Jeigu surinkti, tai kada?

Jeigu lapus vis dėlto tenka surinkti, kaip galima šią natūralią medžiagą panaudoti sklype? Žinoma, kalba eina apie sveikų augalų sveikus lapus.

Pirma, kas ateina į galvą – komposto duobė. Tačiau kompostas nelygus kompostui. Dėl menko pagrindinių mineralinių medžiagų kiekio lapuose jie bus naudingesni fizinei, nei cheminei dirvožemio sudėčiai. Todėl dėti viltis į lapus kaip į gerą trąšą neverta. Taigi, protingiausia kompostuoti lapus atskirai ir naudoti juos dirvožemiui palengvinti.

Kompostuojami lapai susiguli, bet tai vyksta labai lėtai. Norint paspartinti šį procesą, nukritusius lapus reikia sugrūsti į maišus ir pripilti į juos vandens. Tada maišai užrišami ir keliose vietose subadomi. Gautą humusą galima naudoti jau kitą pavasarį.

Jeigu į plastikinius maišus lapus sudėsite kartu su žaliosiomis atliekomis, periodiškai supurtysite ir permaišysite viską, išeis puikus gruntas daigams ir kambariniams augalams. Be to, jis dėl žolės bus praturtintas mineraliniais elementais, o lapai suteiks jam būtino lengvumo, imlumą drėgmei ir orui.

Dar vienas lapų naudojimo būdas – mulčiavimas. Surinkę lapus nuo gėlynų, sudėkite juos ant grunto ir perkaskite. Taip pat lapais galima mulčiuoti takelius tarp lysvių, kad čia neaugtų piktžolės. Vienas minusas – šlapiu oru lapai yra slidūs, tad reikia būti atsargiems.
Sausus lapus galima naudoti daugiamečiams augalams uždengti.

Peržiemoję po tokiu apklotu svogūniniai augalai sužels greičiau nei įprastai. Kaip ir bet kokią kitą dangą, lapus būtina laiku nuimti, kad augalai po jais nesupūtų.

Ankstyviems augalams sodinti lapai sudedami į paruoštas tranšėjas (būsimas lysves). Iš tranšėjų iškasta žemė supilama palei lysves vėlesniam užpylimui. Ant lapų viršaus reikia dėti smulkintos žolės sluoksnį ir kitas augalines liekanas. Jeigu ruduo sausas, tranšėjas būtina supilti vandeniu.

Pavasarį atitirpusią užpylimui skirtą žemę sugrąžinkite į tranšėją. Iki to laiko lapai bus susigulėję. Paskui lysves apšiltinkite danga, po kuria sodinami augalai. Tokiu būdu galima paspartinti derlių.
Nukritusius lapus taip pat naudoja aukštoms lysvėms ir dėžėms pripildyti. Jie sudedami po žemėmis.