Sode
Soduose, nuskynę derlių, viską kruopščiai sutvarkome, į sandėlį sunešame darbo įrankius. Sugrėbstome nukritusius lapus ir dedame į iškastą duobę, kur jau sumetėme visas daržovių liekanas, bulvienojus. Nuo vaismedžių nukratome likusias mumijas (sukamštėjusius vaisius), juos taip pat užkasame į žemę.
Nuo vaismedžių kamienų nuimame juostas su prilipusiais kenkėjais, jas sunaikiname, nugramdome žievės atplaišas. Nuo erkių, amarų ir kitų kenkėjų kiaušinėlių vaismedžius nupurškiame 7 proc. karbamido tirpalu – nereikės purkšti pavasarį.
Žiemą dėl staigios temperatūros kaitos ir šalčio supleišėja vaismedžių žievė, o nuo kaitrių saulės spindulių ji nudega. Kad taip neatsitiktų, vaismedžius nubaltiname kalkių mišiniu, papildomai į jį įmaišę lipalo ar molio miltelių, arba baltiname akriliniais ar vandens emulsiniais dažais (4 dalys vandens ir 1 dalis dažų).
Apsaugai nuo kiškių vaismedžius aprišame impregnuotu popieriumi, eglišakiais, šiaudų arba nendrių pynėmis, medžiagos atraižomis. Popieriumi ar kita medžiaga kamienus vyniojame nuo apačios į viršų. Tada susidaro savotiškas stogelis ir pro sudūrimus ant žievės nepatenka vandens. Pasiruošiame eglišakių, tinka ir smulkesni. Pasikarpome minkštos vielos gabaliukų. Prie kamieno pridedame eglišakių ir viela dviejose ar trijose vietose juos sukabiname. Taip pat viela apjuosiame ir surišame nendres ar šiaudų pynes. Žemaūgius medelius apvyniojame nuo žemės iki viršūnių, pusiau žemaūgių – tik kamienus. Vaismedžiams aprišti galime pasidaryti medines groteles. Jos gali būti iš siaurų lentelių, sutvirtintų lanksčia viela. Šias groteles galėsime naudoti ilgą laiką. Vaismedžius taip pat galime aprišti specialiu plastikiniu tinklu, kurio galima nenuimti ir vasarą.
Žiemą aprišalai vaismedžius gelbės ir nuo temperatūros svyravimų, kad nepleišėtų žievė. Išbandyti galime ir cheminius preparatus, pvz., Lietuvoje iš netoksiškų medžiagų pagamintą apsauginį tepalą nuo kiškių, stirnų ir kitų gyvūnų. Jis apsaugo medelių kamieną nuo įvairių kenkėjų, ligų ir žalingo temperatūros svyravimo pavasarį. Pati geriausia apsauga nuo kiškių ar kitų miško svečių – 3 m aukščio sandari tinklinė tvora.
Apsaugai nuo pelių ar kitų graužikų sode nuodus dedame saugiai, kad apnuodyto jauko nesulestų paukščiai. Graužikus galime puikiai suvilioti – aukštesnėse vietose dedame nuodus ant žemės po lenta ar pagaliu, o paskui uždengiame šiaudais. Į šiltą vietelę jie būtinai užsuks. Laikas nuo laiko patikriname, ar apsilankė pelės, pakeliame lentą ir pažiūrime, ar dar yra nuodų.
Neretai sode būna kurklių. Žiemą juos veiksmingiausiai suviliosime po mėšlu. Tam sode pamėtome šviežio mėšlo krūvelių. Po jomis kaip tik ir sulenda kurkliai. Prasidėjus šalčiams, šį mėšlą iškratome ir kenkėjai žūva.
Vaismedžių šaknis mulčiuojame 10–15 cm storio durpių sluoksniu, pjuvenomis, perpuvusiu mėšlu, smulkinta medžių žieve. Mulčiuoti geriausiai pradėjus šalti, kol dar nėra sniego arba jis nupustytas. Mėšlo nereikia dėti arti kamieno, nes gali apsigyventi pelės. Prieš šalčius 5 cm storio durpių sluoksniu apmulčiuojame braškių kerelius.
Darže
Užbaikite darbus, kurių nespėjote nuveikti rugpjūtį. Jei dar nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau pasodinkite ir iš karto mulčiuokite durpėmis (5–7 cm), pjuvenomis ar medžių lapais.
Šiltnamiuose iš vandens sistemų išleiskime vandenį ir paruoškime jas žiemai.
Rudenį prisikaskime krienų ir topinambų. Dalį jų sunaudokite dabar, o likusius rūsyje sudėkite į dėžutę ir užpilkite drėgnu smėliu. Topinambų daug prisikasti nereikia – geriau žiemą atlydžio metu ar anksti pavasarį prisikasime šviežių.
Po didesnių šalnų pamulčiuokime daugiamečius prieskoninius augalus. Nukirpkime antžeminę jų dalį ir ja augalus pridenkime žiemai – ji tarnaus kaip mulčias ir tuo pačiu geriau užlaikys sniegą.
Sutvarkykime į rūsį suneštas daržoves – perrinkime, surūšiuokime, šakniavaisius sudėkime į dėžes, susluoksniuokime su drėgnu smėliu, durpėmis ar pjuvenomis. Per žiemą daržovės nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Šias daržoves galite laikyti ir austiniuose polipropileniniuose maišuose.
Perkaskime komposto krūvą. Per žiemą kaupkime medžio pelenus arba pilkime į komposto krūvą – tai vertinga makro ir mikroelementų trąša. Gera kalkinė trąša yra ir kiaušinių lukštai. Neišmeskite jų. Per žiemą pririnkite – pavasarį susmulkinsite ir bersite į dirvą arba nesmulkintus kiaušinių lukštus rauginsite inde su vandeniu. Gautą tirpalą skiesite vandeniu ir tręšite lauko ar šiltnamio daržoves.
Į vazonėlius pasisodinkime petražolių, salierų, svogūnų, pasisėkime krapų, pipirnių, špinatų, lapinių ridikėlių. Dar galime iš rudens prieš užšąlant žemei į paruoštas lysves pasisėti (kad nesuspėtų iki žiemos sudygti) salotų, morkų, ridikėlių, krapų, špinatų ir kitų daržovių. Nepamirškime – sėklų reikia ketvirtadaliu daugiau. Pasėtas daržovių sėklas apmulčiuokime nerūgščiomis žemapelkės durpėmis (2–3 cm).
Surinkime dėžes, laistytuvus, kibirus. Nuvalykime įrankius, suneškime juos į sandėlį, sutepkime tepalu, kad per žiemą nerūdytų. Užkamšykime rūsio vėdinimo angas, kad į vidų neprilįstų pelių ar kitų graužikų, rūsiuose statykime pelėkautus.
Gėlyne
Sodiname svogūnines gėles: narcizus, tulpes, hiacintus, žydres, krokus, scyles, sniegžydres, snieguoles. Baigiame tvarkyti gėlynus, pašaliname augalų liekanas. Pradėjus šalti, pasiruošime apdengti rožes, raganes. Kai pradės šalti, 15–20 cm storio kraikinių durpių sluoksniu mulčiuojame tulpes, lelijas ir kitas svogūnines bei kai kurias daugiametes gėles: astilbes, bergenijas, rodžersijas, monardas, lijatrius, flioksus, vilkdalgius ir kt. Minėtos daugiametės gėlės, daugelį metų augdamos vienoje vietoje, iškyla į paviršių ir jų šaknys lieka plikos. Mulčias apsaugos nuo iššalimo, jeigu spustelės šalčiai be sniego.
Sumedėjusių bijūnų, didžialapių hortenzijų ir kitų jautrių šalčiui augalų stiebus aprišame meldais, eglišakiais arba prilenkiame prie žemės ir apdengiame sausais lapais arba eglišakiais.
Lapkričio pradžioje laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje sėjame daugiametes gėles (kurių sėklos per žiemą stratifikuojasi ir pavasarį gerai sudygsta): vėdrynus, burbulius, rūšinius ir sumedėjusius bijūnus, margutes, dekoratyvinius česnakus, pentinius, šilagėles, blakėžudes, juodžoles. Sėjame į griovelius, sėklas užpilame nestoru žemės sluoksniu, o pradėjus šalti, dar mulčiuojame durpėmis (5 cm). Arba galime sėti į vazonėlius, paskui juos sustatykime į inspektą po stiklu, kur žiemos metu bus sniego, arba statykime ant žemės, apdenkime eglišakiais ir mulčiuokime durpėmis.
Taip pat galime sėti ir kai kurias vienmetes gėles: pajūrines lobularijas, medetkas, vienmetes aguonas, ešolcijas, kochijas, žioveinius, dvirages leukonijas, šakotąsias perilas, uodeguotuosius burnočius, paprastąsias kosmėjas, kvapiuosius tabakus, rugiagėles, klarkijas, darželines graželes, darželines juodgrūdes, sausažiedes ir dvimetes gėles: darželines blizges, šiurpinius gvazdikus, paprastąsias rusmenes. Sėjame atvėsus orams, 5–7 dienas prieš užšalimą, t. y. kai po truputį pradeda šalti dirvos paviršius, kad sėklos tik subrinktų, bet nespėtų sudygti. Jei pasėjama per anksti, sėklos gali išleisti daigelius, kurie žus nuo stiprių rudens šalnų. Į šviežiu mėšlu patręštą plotą gėlių sėklų nesėjame, nes augalai neišgyvena, žūsta.
Lapkričio pabaigoje pridengiame eglišakiais visžalius daugiamečius alpinariumų augalus ir dvimetes gėles: našlaites, saulutes, neužmirštuoles, paprastąsias rusmenes, šiurpinius gvazdikus, darželinius katilėlius ir aukštąsias piliarožes, kurios žydės kitų metų pavasarį ar vasarą.
Kardelių, frezijų ir montbrečių išdžiovintus ir švarius gumbasvogūnius per žiemą laikome sausoje, gerai vėdinamoje 4–6 oC patalpoje, jurginų šakniagumbius – 3–5 oC patalpoje, kur santykinė oro drėgmė ne didesnė kaip 70 proc. Chrizantemas su vazonais, paliktas pavasariniam dauginimui, laikome vėsiame rūsyje, 1–4 oC, vandens lelijas su vazonėliais – taip pat vėsiai, 2–5 oC rūsyje. Senus ir pažeistus lapus nukerpame, retkarčiais palaistome.
Gumbinių begonijų apdžiovintus gumbus sluoksniuojame su sausomis durpėmis ir per žiemą laikome 5–8 oC patalpoje. Taip pat tokiomis pat sąlygomis per žiemą laikome ir kanas, suneštas su vazonais ar iškastas tiesiog su žemėmis ir laikomas dėžėse.
