Jei augalas serga chloroze, uogos blogai vystosi, nespėja prikaupti sulčių ir sunokti, galiausiai išdžiūsta. Jei augalą užpuolė geltonoji mozaika, uogos visiškai sudžiūna, o jei ne, vystosi vienpusiškai ir būna sauso, prėsko skonio.
Jei aviečių lapai yra susiraitę, uogos bus prastai išsivysčiusios ir apdžiūvusios. Aviečių krūmai, apkrėsti lapų raitymąsi sukeliančiu virusu, per keletą metų žūsta.
Ligos visuomet pirmiausia atsiliepia derliui. Prastas uogų vystymasis, jų byrėjimas ir džiūvimas yra ženklas, kad būtina imtis skubių veiksmų.
Dėl virusinių ir bakterinių aviečių ligų, kurias platina skraidantys vabzdžiai, aviečių lapai gali džiūti net uogų derėjimo laikotarpiu. Ligos, kurios pažeidžia uogas, anksčiausiai pastebimos lapuose.
Aviečių krūmai dažnai apsikrečia chloroze. Ji pagal kilmės pobūdį skirstoma į dvi atmainas:
Parazitinę, kurią platina parazitai, daugiausia amarai ir erkės;
Neparazitinę, kurią sukelia netinkamas oras, sodinimo sąlygos ar priežiūra.
Kaip atrodo šiuo virusu apsikrėtęs aviečių krūmas?
Geltonuojantys lapai: iš pradžių centre, o po to ir visas krūmas;
Išplonėję ir ištįsę ūgliai;
Nesiformuojančios uogos: jos arba visai nesiformuoja, arba viena jų pusė noksta, o kita – džiūsta.
Kovoti su chloroze reikia iš karto, kai tik krūmas pasodinamas. Tam yra skirta virtinė purškiamų priemonių, kurios apsaugo augalą nuo jį čiulpiančių vabzdžių.
Apdoroti aviečių krūmą šiomis priemonėmis reikėtų dviem etapais: ankstyvą pavasarį, kai dar nėra pumpurų (naudokite DNOK tirpalą), ir prieš žydėjimą (naudokite karbofoso arba fufanono tirpalą).
Nuo purškimo ir iki uogų nokimo turėtų praeiti ne mažiau kaip 30 dienų. Tačiau pageidautina, kad šis intervalas būtų dar didesnis – iki 45 dienų.
Jei chlorozę sukėlė nepalankios oro sąlygos, laistymas šaltu vandeniu ar mitybinių medžiagų stoka, reikėtų pagerinti aviečių priežiūrą: pradėkite jas laistyti šiltu vandeniu (dar geriau, jei tai bus upės ar ežero vanduo, pašilęs saulėje) ir patręškite žemę mineralinėmis trąšomis.
Kartais uogos sunoksta ne iki galo paraudusios, o dalis grūdelių būna balti ar pilki. Baltos dėmės ant aviečių dažnai atsiranda padidinto saulės aktyvumo ir mažos oro drėgmės periodu. Tai įprasti karščių požymiai. Juos dar labiau sustiprina neteisinga aviečių priežiūra.
Pagrindinės aviečių auginimo klaidos:
1) Avietėms trūksta drėgmės dėl nepakankamo krūmų laistymo – tiesiog pradėkite jas dažniau laistyti.
2) Aviečių negalima laistyti per patį karštį. Vandenį reikėtų lieti ant šaknų.
3) Labai svarbu, kad avietėms žemėje netrūktų mikroelementų. Krūmus tręškite trąšomis, turinčiomis kalio, kalcio, boro, mangano ir kitų elementų.
Žemę po avietėmis mulčiuokite – tai ir patręš dirvą, ir padės išsaugoti drėgmę.
