Kodėl agurkai užauga kartūs
Agurkai nemėgsta itin sauso ir karšto oro, taip pat ryškių temperatūros pokyčių. Jei taip atsitinka, šios daržovės išskiria antistresinę medžiagą – kukurbitaciną, nuo kurio agurkai pasidaro kartūs. Daugiausia kukurbitacino susikaupia prie agurkų vaiskočio ir žievelėje.
Kita agurkų kartumo priežastis gali būti neteisingai atrinktos sėklos. Teisingiausia sėklas rinkti iš priekinės agurko dalies, kuri sudaro ne daugiau kaip du trečdalius vaisiaus. Nevertėtų sėklų imti iš daovės dalies prie vaiskočio – būtent dėl to derlius gali išaugti kartus.
Be to, agurkai tampa kartūs, jei oro temperatūra pakyla iki 25 – 30 laipsnių karščio, o dirvoje nepakanka drėgmės. Tokiu karštu oru agurkus reikia dažnai laistyti. Kartumas sumažėja, jei oras yra karštas, bet drėgnas.
Kaip išvengti kartumo
Agurkų sodinimui parinkite gerai apšviestą vietą ir tinkamą oro temperatūrą. Pačius augalus gausiai laistykite šiltu vandeniu, o vėsesnėmis dienomis pridenkite plėvele. Reguliariai tręškite, tačiau jokiais būdais nenaudokite šviežio mėšlo.
Kukurbitacinas yra alkaloidas, kuris kaupiasi ne tik vaisiuose, bet ir lapuose – jis apsaugo augalą nuo kenkėjų ir infekcijų.
Egzistuoja hibridinės agurkų veislės, kurios neturi kartumo geno, tačiau yra išimčių ir tarp sėjamųjų agurkų veislių: „Rodničiok Natur F1“, „Polan F1“, „Pioner F1“ ir „Racibor F1“ turi daugiau ar mažiau išreikšto kartumo. Atkreipkite dėmesį į pakuotes – paprastai ant jų būna pažymėta, kad ši agurkų veislė nepasižymi kartumu.
Jei agurkai vis dėlto apkarto, neverta jų išmesti: tereikia nulupti žievę ir jie bus tinkami maistui. Karčius taip pat galite pamirkyti šaltame vandenyje (tai sumažina kartumą) arba užkonservuoti: kukurbitacinas aukštoje temperatūroje suyra.
Nepaisant kartumo, tokie agurkai būna naudingi: kukurbitacinas normalizuoja virškinamojo trakto ir kasos veiklą, užkerta kelią piktybinių auglių vystymuisi. Kartų derlių ypač mėgstama auginti Kinijoje, kur jie naudojami gydymo tikslais.
