Pomidorai auga ir lauke, ir šiltnamiuose. Kartais pavyksta išauginti puikų, tiesiog tobulą derlių, o kartais beveik visi pomidorai pradeda pūti tiesiog ant šakų. Kodėl taip nutinka ir ką tokiu atveju daryti.
Kaip pomidorai užsikrečia puviniu?
Akivaizdu, kad susidūrėme su puviniu, o puvinys – ne vien einamojo sezono pavojus: sporos puikiai žiemoja dirvožemyje ir gali „apsireikšti“ kitais metais, dėl ko puvinys vėl pasirodys ant pomidorų ir smogs su dviguba jėga.
Paprastai puvinį ant pomidorų sukelia tokios ligos, kaip fitoftora, alternariozė, viršūninis puvinys, taip pat pačios įvairiausios bakteriozės. Dažnai ligos atakuoja augalo vaisius, tačiau pasitaiko ir išimčių, kai užkratas gali pažeisti ir lapus, tuo pačiu smogdama dvigubą smūgį – stabdomi fotosintezės procesai, o kartais liga pasiekia ir augalo stiebą, ir tada vos per kelias dienas jis gali visiškai žūti.
Dažniausiai grybelis patenka atsitiktinai iš užterštos žemės, jis gali būti perduodamas per orą, taip pat ir atliekant operacijas su krūmais, kai darbo įrankis nenuvalomas spiritu ir užkratas nuo sergančio augalo perkeliamas ant sveiko, taip jį užkrečiant.
Suprantama, kad greičiausiai suserga tie augalai, kurie auga skurdžiame dirvožemyje, kuriems trūksta drėgmės ar kokio nors mitybos elemento žemėje, kitaip tariant, kurių prastas imunitetas. Ypač puvinys puola tuos augalus, kurie auga dirvožemyje, kuriam labai trūksta tokių elementų kaip kalcis ir kalis, kur nesilaikoma sėjomainos principų ar elementarių agrotechnikos taisyklių.
Fitoftora – pagrindinė pomidorų puvimo lauke priežastis
Pagrindinė puvinio priežastis – fitoftora (arba maras). Iš pradžių ant pomidoro vaisių pasirodo nedideli, kartais plika akimi net nepastebimi juodi taškeliai. Beje, jie gali atsirasti tiek ant lapų ir stiebo, tiek iškart ant lapų, stiebo ir pačių pomidorų.
Po kelių dienų prie augalo vaisiaus pagrindo jau plika akimi bus galima pastebėti tamsią dėmę, dažnai turinčią rudą atspalvį, kuri kiekvieną dieną, tiesiog akyse, didės ir apims vis didesnę ir didesnę vaisiaus dalį.
Po kelių dienų ši dėmė įgaus juodą atspalvį ir kai tai nutinka, vaisių geriau išmesti dėl tos paprastos priežasties, kad puvinys pasiekė ir vidinę jo dalį – prasidėjo vidinis puvimas.
Kada atsiranda fitoftora
Ypač aktyviai fitoftora vystosi tada, kai oras ir dirvožemis labai drėgni, kai mažiausiai du kartus per savaitę užeina ilgalaikis lietus, o oro temperatūra nepakyla aukščiau dvidešimties laipsnių šilumos.
Būna ir kitaip: jeigu drėgną ir vėsų orą staiga pakeičia sausas ir karštas, tai fitoftora toliau visiškai nesivysto, o pažeistos vietos gali netgi sukietėti.
Prieš fitoftorą geriau naudoti fungicidus, kuriuos leidžiama naudoti šioje pomidorų vaisių vystymosi stadijoje.
Nepamirškite, kad šios ligos sporos gana ilgai išbūna dirvožemio sluoksnyje, todėl dar iki daigų sodinimo lauke dirvožemį apdorokite reikiamais fungicidais.
Fitoftoros profilaktika
Prieš pradedant kovoti su fitoftora, galima pabandyti užkardyti jos atsiradimą ant jūsų augalų.
Pavyzdžiui, labai gera profilaktika yra augalų apdorojimas biologiniais fungicidais. Tai reikia atlikti praėjus 12-14 dienų nuo jų persodinimo į nuolatinę vietą.
Žinoma, nereikėtų pamiršti ir bordo („Bordeaux“) skysčio, kurio 1 procento tirpalą reikia naudoti praėjus dešimčiai dienų po daigų pasodinimo, o paskui – praėjus dvidešimčiai dienų po pasodinimo.
Natūralių kovos priemonių mėgėjai naudoja česnako infuziją: į kibirą vandens supilama stiklinė gerai susmulkintų česnako skiltelių ir 0,5 gramo kalio permanganato. Viskas turi parą pastovėti, paskui reikia nukošti, dvigubai atskiesti vandeniu ir purkšti augalus kartą per savaitę, kol ligos atsiradimo rizika visiškai išnyks.
Tuo pačiu metu pageidautina augalą patręšti vandeniu atskiestu kalio sulfatu ir vandeniu stipriai atskiestu superfosfatu (5-6 gramai kibirui vandens). Superfosfatas vandenyje tirpsta prastai, todėl jį iš pradžių reikia ištirpinti karštame vandenyje, o paskui viską supilti į šaltą vandenį.
Kaip kovoti su fitoftora ant pomidorų vaisių?
Tuo atveju, jeigu fitoftora jau atsirado, būtina surinkti rusvus vaisius ir padėti juos prinokti, jeigu jie, žinoma, nepažeisti, o pažeistus – pabandyti išgelbėti apdorojant 1 procento bordo skysčiu, stengiantis pataikyti būtent į infekcijos židinius.
Purkšti pažeistus augalus geriausia vakarais, kai lauke nebėra karšta. Bordo skystis, beje, gali būti naudojamas likus trims dienoms iki derliaus nuėmimo. Kiti fungicidai gali turėti ilgesnį veikimo laiką, tuo reiktų pasidomėti perskaitant informaciją ant pakuotės.
Beveik nieko nėra pasakyta apie biologinius fungicidus: pavyzdžiui, jų privalumas slypi tame, kad juos naudojant laikotarpis nuo apdorojimo iki vartojimo yra labai trumpas arba jo visiškai nėra.
Viršūninis puvinys – pagrindinė šiltnamyje augančių pomidorų puvinio priežastis
Šiltnamiuose augančių pomidorų didysis priešas – viršūninis puvinys, dėl kurio pūva vaisiai ant didžiosios augalų dalies.
Iš pradžių dar ant visiškai žalių pomidoro vaisių staiga atsiranda vos pastebimos rusvos dėmelės, kurios sulig kiekviena diena didėja – jų skersmuo didėja kartu su vaisiaus vystymusi. Nuskynus tokį vaisių ir paėmus į ranką, paspaudus minkštimą po odele tikrai pajusite minkštumą, kuris nebūdingas pomidoro vaisiams. Tai reiškia, kad jis visas arba didžioji jo dalis supuvo ir yra visiškai netinkamas maistui. Tokį pomidorą belieka išmesti.
Beje, pomidorų vaisiai, pažeisti viršūninio puvinio, dažnai patys signalizuoja, kad metas juos išmesti: jeigu užkratas stiprus, pomidorai nukrenta nuo augalo, dar nespėję iki galo sunokti.
Tačiau reiktų žinoti, kad viršūninis puvinys nėra infekcinė liga, kaip kad daugelis sodininkų galvoja. Dažniausiai liga pasireiškia dėl pomidorų laistymo klaidų, taip pat tuo atveju, jeigu karaliauja itin aukšta temperatūra.
Pavyzdžiui, jūs atvažiavote į sodą vienai išeiginei ir supratote, kad dirvožemis, kuriame auga pomidorai, visiškai išdžiuvęs, galbūt net suskerdėjęs. Ką jūs darysite? Žinoma, iškart kaip įmanoma gausiau palaistysite dirvožemį po pomidorų krūmais, kad sugrąžintumėte jam normalų drėgmės lygį. Taip daryti kategoriškai draudžiama. Nuo didelio drėgmės pertekliaus pomidoro vaisiai sparčiai didės, žievelė jų viršūnėje neatlaikys ir įtrūks, į ją pateks infekcija ir išsivystys viršūninis puvinys.
Žinoma, pomidorų vaisiai užsikrėsti viršūniniu puviniu gali ir ne dėl sodininko padarytų klaidų. Šia liga serga augalai, kurie auga druskingoje ar rūgščioje žemėje, dirvožemyje, kuriame labai trūksta kalcio arba, priešingai, yra tokio elemento, kaip azotas, perteklius.
Kova su viršūniniu puviniu ant pomidorų
Norint kovoti su viršūniniu puviniu, atsiradus pirmiesiems ligos simptomams būtina apdoroti augalą pora kartų kalcio salietra, atskiesta iki 0,4 procento koncentracijos. Tokiu atveju tiks ir kalcio sulfatas. Aštuonis gramus kalcio sulfato ištirpinkite kibire vandens ir šiuo tirpalu gerai išpurkškite kiekvieną augalą. Po savaitės procedūrą pakartokite.
Žinoma, nevalia pamiršti sėjomainos principų, kaip ir to, kad augalų negalima susodinti pernelyg tankiai. Taip pat visuomet rinkitės naujas veisles, pasižyminčias stipriu imunitetu, tai yra, atsparias tokioms ligoms.
