Žaliosios trąšos arba sideratai specialiai auginami ir užkasami dirvoje, kad ją išpurentų ir patręštų. Auginant šiuos augalus pagerėja dirvos struktūra, jos aeracinės savybės, išvengiama dirvos erozijos, suaktyvėja dirvoje gyvenantys mikroorganizmai. Taip pat dirva praturtinama humusu, o tankus pasėlis neleidžia išbujoti piktžolėms.
Kai kurie sideratai (garstyčios, facelijos, ridikai) išskiria fitoncidines medžiagas, todėl mažina ligų ir kenkėjų paplitimą dirvoje.
Žaliajai masei pradėjus irti, atsipalaiduoja iš dirvožemio pasisavinti ir augaluose sukaupti maisto elementai – azotas, fosforas, kalis, kalcis ir kt.
Poveikis priklauso ir nuo augalo amžiaus
Žaliosioms trąšoms tinkamiausi ankštiniai augalai – pašariniai ir siauralapiai sideraliniai lubinai, pašarinės pupos, seradėlės, vikiai. Norintys išbandyti žaliąsias trąšas, turėtų žinoti, koks poveikis reikalingas dirvai – skirtingi augalai ją veikia skirtingai. Pavyzdžiui, visi ankštiniai augalai įsisavina azotą iš oro ir taip juo aprūpina dirvą. Pupos, dobilai, lubinai, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, saulėgrąžos, garstyčios, facelijos – stabdo eroziją ir naikina piktžoles. Jei rudenį pasėsite žieminių rapsų ar žieminių kviečių, susidarys daug organinės medžiagos. Jei norite išpurenti dirvą, tam tinkamiausi lubinai, pupos, aliejiniai ridikai, garstyčios.
Nuėmę ankstyvųjų daržovių ir bulvių derlių šiemet dar spėsite pasinaudoti trumpos vegetacijos sideratais – vasariniais rapsais, garstyčiomis, facelijomis, žirniais, vikiais, grikiais ar žieminiais rugiais.
Pilnam dirvos poreikių patenkinimui sėjant galima naudoti ir sideralinių augalų mišinius.
Žaliosios trąšos poveikis taip labai priklauso nuo augalų amžiaus. Jauni augalai sukaupia ir lengvai išskiria azotą, todėl pagrindines kultūras sodinti ar sėti galėsite jau po 3-4 savaičių. Jei augalai bus didesni ir žaliosios masės bus daug, ji ne irs, o pradės rūgti. Šį perteklių geriau kompostuoti, kadangi per daug azoto pakenks pagrindinei kultūrai. Štai brandesni augalai, kurių stiebai jau sukietėję, yra lėčiau ir praturtina dirvą humusu, tačiau azoto juose likę nedaug.
Geriausia augalus sukasti jiems pradėjus krauti žiedus, bet dar nepražydus, kol stiebai nesukietėję, tuomet azoto ir humuso santykis dirvoje bus palankiausias.
Skirtingi augalai – skirtingiems dirvožemiams
Sideraliniai augalai gali būti sėjami nuo pavasario iki rugsėjo – dauguma jų dirvoje sužaliuoja per keletą savaičių. Pavyzdžiui, garstyčios, rapsai, aliejiniai ridikai, facelija gali būti perkasami po 6 savaičių, dobilai po 10-12 sav.
Žaliosios trąšos įterpiamos negiliai – kitaip supus. Lengvose dirvose į 12-15 cm, sunkiose į 6-8 cm gylį. Dirva turi būti puri, tačiau priklausomai nuo kultūros, vieni sideratai gali augti prastoje žemėje, kitiems reikia derlingesnės dirvos. Drėgmės perteklių ir sausrą taip pat ištveria skirtingai.
Prasta dirva tinkama grikių, barkūnų, lubinų, seradėlių sėjimui. Smėlyje ir priesmėlyje augs grikiai, vikiai, siauralapiai, geltonžiedžiai ir daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos. Priemolis patiks žieminiams rapsams, aliejiniams ridikams, dobilams, baltosioms garstyčioms, saulėgrąžoms, vikiams, facelijoms, molis – barkūnams, baltiesiems dobilams, saulėgrąžoms, facelijoms, vikiams. Tiesa, vikiai yra ir šlapių dirvų mėgėjai.
Svarbu nepamiršti, jog tai pačiai šeimai priklausančius augalus puola tos pačios ligos, todėl atsižvelkite į tai, kokia kultūra bus sodinama užkasus ar užarus dirvą. Jei vėliau bus sodinami kopūstai, kaip trąšos negalima auginti nei garstyčių, nei rapsų.
