Tik tokiu atveju šie augalai duos daug vaisių. Vidutinių platumų zonoje baklažanai geriausiai auga šiltnamyje, nors pietuose jie kuo puikiausiai bujoja lauke, gaudami daugiau šviesos.
1. Teisingas laistymas
Teisingas baklažanų laistymas tai pusė sėkmės. Baklažanai yra sausrai atsparūs augalai ir gali ištverti trumpalaikę sausrą, tačiau, tam, kad subrandintų vaisius, jiems reikia netgi daugiau vandens negu paprikoms.
Baklažanų šaknys būna silpnos ir vaisius prastai aprūpina drėgme. Galiausiai net dėl trumpalaikio vandens trūkumo žiedeliai, pumpurai ir vaisių užuomazgos gali nubyrėti. Užkirsti tam kelią padeda šios trąšos: 30 – 40 g superfosfatų ir stiklinė pelenų 10 l vandens.
Kitaip tariant, reikia stebėti dirvos būklę ir laistyti šias daržoves kartą per septynias dienas įprastu oru ir kartą per tris ar penkias dienas karštomis dienomis. Augalus reikia laistyti taip, kad nesušlaptų jų lapai – baklažanai to nemėgsta. Vanduo, kuriuo laistomi baklažanai, turi būti šiltas, nes laistant šaltu vandeniu, lėčiau noksta vaisiai.
2. Purenimas ir apkaupimas
Vien tik laistyti dirvožemį nepakanka. Kartą per dvi savaites reikia jį papurenti: purenimo gylis turėtų siekti 3 – 5 cm, kai augalai dar būna jauni, 5 – 6 cm, kai baklažanai pradeda megzti vaisius, ir 7 – 8 cm, kai vaisiai jau noksta. Giliau purenti nereikia, nes tai gali pažeisti augalo šaknis. Kiekvieno purenimo metu baklažanus reikia lengvai apkaupti.
Toks purenimas padeda išvengti piktžolių, geriau aprūpina šaknis deguonimi, padeda išsaugoti drėgmę dirvožemyje ir sukelia sunkumų daugeliui kenkėjų.
3. Temperatūros režimas
Optimaliausia temperatūra baklažanams – 28 – 30 laipsnių šilumos pagal Celcijų. Jiems nebaisi ir daugiau kaip 35 laipsnius siekianti kaitra. Tačiau jei naktimis oro temperatūra nukrenta iki 13 laipsnių šilumos, baklažanai nustoja vystęsi. Padaryti įtaką mikroklimatui padeda mulčius.
4. Formavimas
Baklažanų šakos būna stambios ir nuo vaisių svorio gali lūžti. Dėl šios priežasties baklažanai parišami prie kuoliukų arba jiems pastatoma atraminė sienelė.
Būna, žinoma, ir kompaktiškų, kamieninių rūšių, kurioms nereikia atramų. Pati garsiausia iš jų – „Almaz“.
Skabyti baklažanų ūglius nėra būtina, tačiau reikėtų laiku pašalinti pageltusius lapus ir deformuotus vaisius. Taip pat verta turėti galvoje, kad apatinės šakos, kurios nebrandina vaisių, gali būti naudingos: karštu oru jos apsaugo dirvą nuo išsausėjimo.
