Energetikos ministerija (EM) skelbia, kad viena iš naujų konkrečių priemonių – parama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinėms įsirengti. Šiemet tokių vartotojų yra apie tūkstantis ir paramos pinigų užtektų dar tūkstančiui. Toliau bus ieškoma ES lėšų.

Hidroelektrinių plėtra ir parama joms neplanuojama, nes tai kenkia aplinkosaugai.

„Mažoji energetika jau greitai sukurs didelius pokyčius visoje energetinėje sistemoje. Saulės elementų kainų kritimas sukuria ypatingas sąlygas ir tokią progą būtų neatsakinga praleisti“, – Seime kalbėjo Ž. Vaičiūnas ir sakė, kad pagrindinis šios programos tikslas energetiškai nepriklausomas vartotojas.

Mažosios elektrinės
Foto: Organizatorių archyvas

Tai ne tik leis sumažinti sąskaitas už elektros energiją, bet ir skatins ekologiją.

„Gaminančių vartotojų gausėjimas ir ekonomiškai svarbi šaka, nes tai visa saulės elementų tiekimo ir montavimo grandinė, kuri sukurs papildomą vertę mūsų verslui“, – sakė ministras.

Nors programos pradžia 2015 m., tačiau tada per metus vartotojų atsirado tik 300. Dabar šis skaičius padvigubėjo ir pasiekė 8 MW instaliuotos galios. Kvota padidinta nuo 10 iki 100 MW. Ministro duomenimis, vien nuo gegužės iki birželio atsirado 150 naujų gaminančių vartotojų. Tai praktiškai naujas programos startas.

100 MW kvotos pasiekimas pritrauktų 87 mln. eurų privačių investicijų. Privatus vartotojas šiandien elektrinę į tinklą gali prijungti per 10–20 dienų. Galima atsiskaityti ir pertekline elektra.

Kvietimą teikti paraiškas planuojama paskelbti liepos 1 d. Numatytas ir lengvatinių 3 proc. metinių palūkanų paskolų teikimas. Be to, už kiekvieną instaliuotą kW bus kompensuojama trečdalis jo diegimo kainos. Atsiperkamumas skaičiuojamas nuo 9 iki 10 metų.

„Tai patraukli ir atsiperkanti sistema. Ateityje šie gaminantys vartotojai galės tapti ir rinkos dalyviai“, – sakė ministras.

Mažosios elektrinės
Foto: Organizatorių archyvas

Birželio pradžioje gaminantiems vartotojams buvo išplėstos atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais pasirinkimo galimybės. Buitiniams vartotojams savo namuose leidžiama įsirengti elektrines, kurių galia ne didesnė nei 10 kilovatų (kW). Tačiau ūkininkai nuo gegužės mėnesio gali įsirengti daug didesnės galios – iki 100 kW galios elektrines. EM brėžiamose gairėse tikinama, kad netrukus energetikos sistemoje ateis laikas, kai pasigaminti „žaliąją“ elektros energiją savo reikmėms gali kainuoti pigiau negu pirkti ją tradiciškai – iš tinklo. Pastebėta, kad saulės elektrinės per pastaruosius septynerius metus atpigo 83 proc., o per artimiausius ketverius metus saulės elektrinių kaina gali sumažėti dar 27 proc.

Šio plano esmė vadinamieji „vartojantys gamintojai“. Planuojama, kad pingant saulės elektrinių moduliams (manoma, kad tai bus pagrindinė šių gamintojų grupė), jas apsimokės įrenginėti namų ūkiams ir iki 2021 m. šalyje bus 34 tūkst. Šiandien jų yra beveik tūkstantis.

Tiki ne visi

Tiesa, ne visi šiuos planus vadina realistiniais.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidento Vito Mačiulio nuomone, saulės elektrinės tūkstančių žmonių nesuvilios, jei nebus bent 30 proc. padengiama jų įrengimo kaštų.

„Nedideliam namui gali pakakti 5 kW galios jėgainės, kuri kainuoja apie 5000 eurų. Gavus kompensaciją kaina būtų 3500 eurų, tuomet apsimokėtų įsirengti. Būtų įdomu greičiau sužinoti, kokio dydžio bus parama. Nerimaujame, ar ji nebus lydima biurokratinių reikalavimų, po kurių žmonėms rankos nusvyra. Galime pasidžiaugti, kad gerokai sutrumpėjo administracinių procedūrų laikas iki 5 kW galios jėgainėms įsirengti. Dabar reikiamus dokumentus susitvarkyti ir turėti tokią jėgainę galima per mėnesį“, – DELFI aiškino jis. LSEA prezidento patikinimu, tokių milžiniškų planų, kad per 12 metų kas trečias elektros vartotojas taptų gaminančiu vartotoju, nėra jokioje kitoje valstybėje – tik Lietuvoje.

Mažosios elektrinės
Foto: Organizatorių archyvas

Mažos vėjo elektrinės atsilieka

Atsinaujinančios energijos specialistai santūriai kalba apie mažųjų vėjo jėgainių perspektyvą. Pastebima, kad jos efektyvumu gerokai nusileidžia saulės elektrinėms.

„Valstybės numatytas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo individualiuose namuose skatinimas, matyt, labiau pritaikytas mažosioms saulės jėgainėms. Kaip rodo praktika, mažosios vėjo elektrinės dar nėra taip gerai ištobulintos, kad jų efektyvumas prilygtų saulės jėgainėms. Vėjo elektrinę apsimoka statyti galingesnę nei 500 kW ar dar galingesnę. Didžiosios vėjo energetikos efektyvumas dabar labai išaugęs“, – DELFI pastebėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.