Ar į atsinaujinančių energijos išteklių tinklą įsijungs tūkstančiai privačių namų šeimininkų?

Saulės elektrinės pinga

Energetikos ministerija (EM) skelbia, kad duoda palankių sąlygų startą mažajai „žaliajai“ energetikai. Viena iš naujų konkrečių priemonių – parama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinėms įsirengti. Kvietimą teikti paraiškas planuojama paskelbti šio mėnesio pabaigoje.

Numatytas ir lengvatinių paskolų teikimas įmonėms, kurios vartotojams įrengia „žaliosios“ energijos jėgaines. Be to, birželio pradžioje gaminantiems vartotojams buvo išplėstos atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais pasirinkimo galimybės.

Buitiniams vartotojams savo namuose leidžiama įsirengti elektrines, kurių galia ne didesnė nei 10 kilovatų (kW). Tačiau ūkininkai nuo gegužės mėnesio gali įsirengti daug didesnės galios – iki 100 kW galios elektrines.

EM brėžiamose gairėse tikinama, kad netrukus energetikos sistemoje ateis laikas, kai pasigaminti „žaliąją“ elektros energiją savo reikmėms gali kainuoti pigiau negu pirkti ją tradiciškai – iš tinklo. Pastebėta, kad saulės elektrinės per pastaruosius septynerius metus atpigo 83 proc., o per artimiausius ketverius metus saulės elektrinių kaina gali sumažėti dar 27 proc.

Stebina ambicingi planai

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidento Vito Mačiulio nuomone, saulės elektrinės tūkstančių žmonių nesuvilios, jei nebus bent 30 proc. padengiama jų įrengimo kaštų.

„Nedideliam namui gali pakakti 5 kW galios jėgainės, kuri kainuoja apie 5000 eurų. Gavus kompensaciją kaina būtų 3500 eurų, tuomet apsimokėtų įsirengti. Būtų įdomu greičiau sužinoti, kokio dydžio bus parama. Nerimaujame, ar ji nebus lydima biurokratinių reikalavimų, po kurių žmonėms rankos nusvyra. Galime pasidžiaugti, kad gerokai sutrumpėjo administracinių procedūrų laikas iki 5kW galios jėgainėms įsirengti. Dabar reikiamus dokumentus susitvarkyti ir turėti tokią jėgainę galima per mėnesį“, – DELFI aiškino jis.

LSEA prezidento patikinimu, tokių milžiniškų planų, kad per 12 metų kas trečias elektros vartotojas taptų gaminančiu vartotoju, nėra jokioje kitoje valstybėje – tik Lietuvoje.

„Jei bus sudarytos sąlygos, žmonės, matyt, įsirenginės savo jėgaines. Aišku, dar neišspręstos pasigamintos elektros paskirstymo galimybės daugiabučiuose – iškyla ir teisinės, ir psichologinės problemos“, – sakė V. Mačiulis.

Saulės elektrinė „Grindoje“
Foto: „Grinda“ nuotr.

Geriausia – ant naujo namo stogo

Panorus įsirengti saulės jėgainę pirmiausia reikia suskaičiuoti, kiek per metus namuose suvartojama elektros, o gautą skaičių padalinti iš 1000 – tuomet bus aišku, kokio galingumo elektrinė reikalinga.

„Pavyzdžiui, jei suvartojate 3500 kilovatvalandžių, vadinasi, jums reikia 3,5 kW galios saulės jėgainės, kuri kainuoja apie 3500 eurų. Apsisprendus reikia kreiptis į „ESO“ bendrovę ir išsiimti technines sąlygas. Tai paprasta procedūra. Toliau pasirenkama profesionaliai jėgainę galinti įrengti įmonė. Jei žmogus turi elektriko profesiją, tai gali ir pats susitvarkyti“, – pagrindinius saulės jėgainės įrengimo etapus dėstė LSEA prezidentas.

Prieš įrengiant jėgainę reikia parinkti tinkamą vietą, įvertinti, kad vieno kW modulis užima 6 kvadratinių metrų plotą. Geriausia, kai jėgainė įrenginėjama ant naujo namo stogo, kurio šlaitas pasviręs apie 35 laipsnius, tuomet vietoje dangos galima naudoti fotovoltines čerpes ar plokštes. Ant plokščio stogo saulės modulius reikia įtvirtinti atitinkamu kampu nukreiptus į pietų pusę. Jei neužtenka vietos ant stogo, galima paieškoti vietos kieme.

„Saulės moduliai gali dirbti apie 30 metų. Aišku, jų atsparumas aplinkos poveikiui priklauso nuo gamintojo. Lietuvoje modulių valyti praktiškai nereikia, nes nešvarumus nuplauna lietus. Nebent pavasarį nuo žiedadulkių juos reikėtų nuvalyti“, – tikino V. Mačiulis.

Netenkina pasaugojimo mokestis

Pasak LSEA prezidento, saulės jėgainių savininkai dažniausiai savo reikmėms iš karto suvartoja apie 30–40 proc. pasigamintos energijos, o likusiąją atiduoda į elektros tinklus. Kai namų ūkiui nepakanka savo momentiškai pasigaminamos elektros energijos, sukauptas jos perteklius iš tinklų susigrąžinamas, tačiau už pasaugojimą reikia susimokėti.

„Saulės jėgainės savininkui elektra kainuoja 3–4 centus už kilovatvalandę. Vis tik pasaugojimo mokestis yra per didelis – 4 centai už kilovatvalandę. Reikia ieškoti galimybių jį kompensuoti“, – sakė V. Mačiulis.

Tvirtinama, kad pagal šiuo metu galiojantį tarifą ir gaminimo metu iš karto suvartojant 30 proc. elektros energijos 3–10 kW galios jėgainė atsiperka per maždaug 12–16 metų. Išradingi verslininkai jau siūlo privačių namų savininkams išsinuomoti saulės jėgainę, o už elektrą mokėti iki 15 proc. mažiau.

Nuo birželio pradžios vartotojai gali mokėti nustatytą tarifą už kiekvieną kilovatvalandę iš tinklų susigrąžintos elektros energijos. Antra alternatyva – pastovus mėnesinis mokestis už elektrinės galią. Trečias variantas apjungia šiuos du minėtus būdus. Be to, vartotojai gali už pasinaudojimą tinklais tiesiog sumokėti savo pagaminta elektros energija.

Mažos vėjo elektrinės atsilieka

Atsinaujinančios energijos specialistai santūriai kalba apie mažųjų vėjo jėgainių perspektyvą. Pastebima, kad jos efektyvumu gerokai nusileidžia saulės elektrinėms.

„Valstybės numatytas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo individualiuose namuose skatinimas, matyt, labiau pritaikytas mažosioms saulės jėgainėms. Kaip rodo praktika, mažosios vėjo elektrinės dar nėra taip gerai ištobulintos, kad jų efektyvumas prilygtų saulės jėgainėms. Vėjo elektrinę apsimoka statyti galingesnę nei 500 kW ar dar galingesnę. Didžiosios vėjo energetikos efektyvumas dabar labai išaugęs“, – DELFI pastebėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.

Mažosios vėjo jėgainės būna vertikalios arba horizontalios ašies. Priklausomai nuo galingumo ir kitų parametrų jų kaina prasideda nuo 3000 eurų už kilovatą galios. Besirenkant vėjo jėgainę reikia įvertinti, kiek ji gali pagaminti energijos esant vidutiniam metiniam vėjo greičiui vietovėje.

Specialistų nuomone, net ir gyvenant vėjuotame krašte labiau apsimoka investuoti į saulės elektrinę. Dar vienas variantas – įrengti saulės ir vėjo jėgaines, kurios vieną kitą kompensuotų.

Dabar gamintojus skaičiuoja tik šimtais

Birželio pabaigoje planuojamo kvietimo teikti paraiškas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose namuose paramos biudžetas – 3,3 mln. eurų. EM Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Dovilė Almanytė dar neturėjo informacijos, kokie bus galutiniai kompensacijos dydžio variantai – jie dar baigiami derinti.

„Šių metų kvietimas apima platų besinaudojančiųjų atsinaujinančiais energijos ištekliais ratą. Vis tik manome, kad daugiausiai pasinaudos įsirengusieji saulės jėgaines, nes jiems daugiausia apsimokės. Ir ateityje didžiąją dalį užims pastaroji gaminančių vartotojų grupė. Namuose įsirengti patogiau ir pigiau saulės jėgainę, niekas neskuba statyti mažos galios vėjo elektrinių – matyt, bus tik pavienių vartotojų, gal koks ūkininkas įsirengs“, – DELFI sakė ji.

Šalyje, kurioje kas antras namų ūkis nesutaupo lėšų nenumatytoms išlaidoms, o pajamų nelygybė – viena didžiausių Europoje, puoselėjami itin ambicingi žaliosios energetikos planai. EM planuoja, kad iki 2030 m. gaminantys vartotojai sudarys 30 proc., 2050 m. – 50 proc. visų elektros energijos vartotojų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra paskelbęs, kad 2020 metais elektrą iš atsinaujinančių šaltinių gamintų 34 tūkst. vartotojų, kurie pagamintų per 100 megavatų. Kaip tvirtinama, 70 proc. mažų jėgainių savininkais turėtų būti namų ūkiai, 30 proc. – įmonės. Tačiau šiuo metu „ESO“ bendrovė suskaičiuoja tik beveik 650 savo mažąsias jėgaines naudojančių vartotojų.