Vieni didžiausių daržo kenkėjų
Važiuodami automobiliu užmiestyje galite pastebėti, kaip nemaloniai į stiklus atsimuša dideli tvirti vabzdžiai. Didelė tikimybė, jog tai grambuoliai, kurie pradeda skraidyti po mūsų sodus pavasarį, kuomet beržai išleidžia pirmuosius lapus. Tiek suaugę grambuoliai, tiek jų lervos laikomi vienais iš didžiausių sodo kenkėjų. Vabalai graužia medžių lapus ir padaro palyginti nedaug žalos, o štai jų lervos labai mėgsta augalų šaknis.
Jei pastebite, jog palyginti su kitais, augalas auga daug lėčiau ar pradeda vysti, ieškokite juodagalvės grambuolio lervos su šešiomis trumpomis kojytėmis. Paprastai jos susirietusios į C raidės formą ir gali užaugti iki 6-7cm ilgio.
Grambuoliai kartu su kurkliais vadinami vienais didžiausių daržo ir sodo kenkėjų. Grambuolio lervos po kiaušinėlių padėjimo dirvoje išgyvena 3-4 metus ir visą šį laikotarpį nuolat maitinasi šalia augančių augalų šaknimis. Maitinimosi periodu (balandžio-rugsėjo mėnesiais) jos graužia viską, kas pasitaiko kelyje – bulves, burokus, česnakus, morkas ir kitas daržoves, tačiau vis tik braškių ir žemuogių šaknys yra mėgstamiausias lervų maistas. Jų žandikauliai itin stiprūs – be didesnių pastangų gali pergraužti ir jaunų medelių šaknis.
Beje, kartais dėl išorinio panašumo daržininkai grambuolio lervas gali painioti su bronzinukų lervomis. Patarųjų naikinti nereikėtų, mat jos skatina pūvančių augalų skaidymąsi.
Natūralūs kovos būdai
Kova su grambuoliais iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kaip donkichotiški žygiai. Dauguma sodininkų rekomenduoja pirmiausia imtis profilaktinių priemonių – suaugusių vabzdžių rinkimo.
Tai padaryti galite dviem būdais: anksti ryte, kai grambuoliai dar nejudrūs tupi ant medžių lapų. po medžiu patieskite audeklo gabalą, stipriai papurtykite medį, ir surinkite ant audeklo nukritusius vabzdžius. Kitas, gal kiek paprastesnis patarimas – negilų dubenį ištepti solidolu, viduryje įstatyti žvakę ir sutemus dubenį pastatyti atviroje vietoje lauke. Šviesa pritrauks grambuolius, o šie prilips prie dubens kraštų. Pabandyti verta – grambuolio patelė pavasarį padeda apie 70 kiaušinėlių, kurie bemaž ketverius metus graužia jūsų augalus.
Kiti galimi gelbėtojai nuo grambuolių – ežiai ir kurmiai. Kurmis yra vabzdžiaėdis, todėl jei darže neturite nei kurklių, nei grambuolių lervų, didelė tikimybė, kad taip yra būtent dėl kurmio draugijos.
Grambuolių lervos mėgsta rūgštesnes dirvas, todėl ir jų kalkinimas taip pat gali būti išeitis.
Jei grambuolius išnaikinti pavyko, tačiau baiminatės jų sugrįžimo, rudenį perkasdami dirvą paliekite ją chloro turinčiu skysčiu, taip pat mulčiuokite. Grambuolių mėgstamas braškes apsaugoti galite padarydami 30–40 cm gylio vageles ir prisotindami jas 75 proc. karbofoso tirpalu. Pačias braškes galite palaistyti amoniako tirpalu (1/2 šaukšto 10 l vandens).
Biologinė kontrolė
Viena iš galimų priemonių jau užpuolus grambuolių lervoms – nematodų mišiniai, kurie skirti tiek grambuolių, tiek paprastojo auksavabalio lervų kontrolei. Anot preparato pardavėjų, paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie maždaug per savaitę suranda, įsiskverbia ir nužudo grambuolių lervas. Palaisčius dirvą paruoštu preparatu, nematodai aptinka grambuolių lervas ir įsiskverbia į jų organizmą, kuriame paskleidžia savo žarnyne gyvenančias simbiotines bakterijas.
Bakterijoms sparčiai dauginantis, vabzdys žūva per kelias dienas. Nematodai maitinasi bakterijomis ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, kol ten esančio maisto medžiagos visiškai išeikvojamos. Tada tūkstančiai nematodų apleidžia negyvą kūną ir ieško naujų vabzdžių šeimininkų, o tokių neradę, per kelias dienas žūva. Kitai faunai, žmogui nematodai nekenkia. Apkrėstos grambuolių lervos tampa rausvos ir gali būti nesunkiai atskirtos nuo sveikų.
