Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė sako, kad renkantis medelius būtina žinoti, kad jie yra dviejų rūšių – vyriški ir moteriški. Jei sodinsite tik vyriškus ar tik moteriškus medelius, visas vargas nueis perniek – medeliai neduos derliaus.

Vyriški ir moteriški

„Medelius reikia pirkti iš tų, kurie žino, ką parduoda, ką augina patys. Galima ir patiems prisikasti medelių, bet greičiausiai, žmogus nežinos, ar tai bus nuo vyriško, ar nuo moteriško medelio išaugusi atžala“, – sako D. Kvedaraitė.

Patartina pirkti ne pačius mažiausius medelius, jie turėtų būti apie 40-50 centimetrų. Sodinti geriausia rudenį, tuomet augalai geriau prigyja. Bet to, sodinami pavasarį augalai gali patirti stresą, tai kenkia derliui.

„Patartina pasirinkti ir skirtingas veisles pagal derliaus subrendimo laiką, tuomet ilgesnį laikotarpį galima gauti derlių. Be to, skirtingos veislės duoda skirtingo skonio uogas – nuo rūgščių, iki saldžiarūgščių“, – pridūrė kartu su D. Kvedariene šaltalankius auginantis jos vyras Gediminas Radzevičius.

Be to, vyriški augalai yra lepesni, juos dažniau puola ligos ir jie gali žūti, o be vyriškų derliaus nebus.

Dirvos parinkimas

Svarbu ir į kokią dirvą sodinami medeliai. Rūgšti ar molinga žemė jiems netinka.

„Rūgšti dirva būna durpinga, vizualiai galima tokią dirvą atskirti. Aišku, tokią dirvą galima nukalkinti. Dar svarbu, kad šis augalas labai mėgsta saulę, tad jo negalima sodinti medžių ar namų šešėlyje. Šaltalankiai nedraugauja tik su tais augalais, kurie ant jų meta šešėlį, tačiau kitų reikalavimų dėl kaimyninių augalų nėra. Be to, sodinti vyriškus šaltalankius reikia ten, kur yra vyraujantys vėjai pavasarį, nes balandžio mėnesį vyriški augalai turi paskleisti žiedadulkes. Patariama vyriškus augalus sodinti iš kelių pusių šalia moteriškų augalų“, – pataria vyras.

Anot šaltalankių augintojų asociacijos atstovų, vyriškų augalų reikia gerokai mažiau, nei moteriškų, mat uogas veda tik moteriški augalai. Šalia dešimties moteriškų augalų gali būti vos trys vyriškieji.

Kai jau ateina derliaus laikas, uogos skinamos su šakelėmis. Tuo pačiu augalai ir genėjami. O štai vyriškų augalų negalima genėti, galima tik šiek tiek apkarpyti senas, apdžiuvusias šakas.

„Vyriški augalai labai nemėgsta genėjimo, jie gali net žūti. O štai moteriški augalai jau prižiūrimi kitaip – būtina genėti centrinę šaką vos pasodinus, kad augalas neištįstų į aukštį. Privaloma taisyklė – reikia genėti šaką paliekant apie dešimt centimetrų nuo kamieno, kad augalas išleistų naujus ūglius kitų metų derliui. Galima genėti ir renkant derlių, svarbu, kad liktų dešimties centimetrų šaka. Tokiu būdu medelis atsinaujina“, – pasakoja G. Radzevičius.

Genėjimas svarbu ir tuo, kad derlius auga tik ant naujų šakų. Visgi, viso medžio genėti nepatartina, turi likti ir senų uogų, nors kitais metais ant tokių šakų naujų uogų medis jau neužaugins.

Kiek uogų palikti

„Visuomet turi likti apie trečdalis uogų tam, kad augalas galėtų dalyvauti fotosintezėje ir tinkamai pasiruoštų žiemojimui. Jei rudenį to nepaisysite ir nukirpsite visas šakas, neliks lapų – augalas numirs“, – dar vieną subtilybę atskleidė vyras.

Šaltalankių kaulavaisių vardijamos savybės itin naudingos daugelio ligų profilaktikai ar gydymui.
Juose yra gana retai maiste esančio vitamino E, kuris saugo odą nuo senėjimo, žalingo saulės spindulių ir laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas F reguliuoja medžiagų apykaitą, o vitaminas A gerina regą.

Šaltalankiai rekomenduojami ir kai priemonė, galinti stabdyti aterosklerozės vystymąsi, be to įvardijama, kad šių uogų vartojimas mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Tiamino turinti uoga rekomenduojama ir po didelių fizinių ar emocinių krūvių – atnaujina nervų sistemą. Sveikatos priežiūros specialistai ne kartą skelbė, kad šaltalankiuose esantys vitaminai ir rūgštys plečia širdies, smegenų kraujagysles, intensyvina kraujo apytaką, reguliuoja kraujo spaudimą, stiprina organizmo priešinimąsi infekcijoms.

Be to, šaltalankiuose yra karoteno, vitaminų C, E, F, PP, folio rūgšties, gliukozės, sacharozės, geležies, boro, mangano, organinių rūgščių, rauginių medžiagų. Jos stiprina imunitetą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)