Daugeliui ligų sukėlėjų žemėje žiemai paliktos augalų liekanos tampa saugiais namais, todėl kyla grėsmė pavasarį jais užkrėsti jau naujai pasodintus sveikus augalus.
Profilaktinės priemonės
Anot patyrusių sodininkų, tinkama šiltnamio profilaktika yra pati geriausia kova su šiltnamio ligomis ir kenkėjais. Didelės dalies ligų įmanoma išvengti tinkamai vėdinant šiltnamį, neleidžiant temperatūrai nukristi žemiau 18 laipsnių ribos, rudenį laiku šalinant nereikalingus daiktus ir augalų atliekas, neleidžiant atsirasti piktžolėms. Taikyti sėjomainą šiltnamyje beveik neįmanoma, todėl ypač svarbu laiku keisti ir atnaujinti dirvožemį, taip pat – dezinfekuoti šiltnamio konstrukciją.
Nuo kenkėjų augalus puikiai apsaugo mikroelementai, kuriuos galite purkšti tiesiai ant lapų. Pakanka 2–3 kartų per sezoną. Pirmiausia – kompleksiniais mikroelementais, kitą dieną po purškimo – kalciu atskirai, kad dėl jo kiti mikroelementai nenusėstų druskų pavidalu ir būtų pasisavinami.
Puviniai
Puviniai yra vienos dažniausių šiltnamiuose auginamų daržovių ligų. Šiltnamyje jie gali atsirasti dėl per vandenį ar oro srovėmis patenkančių patogeninių grybų, plisti dėl kelerius metus nekeičiamos žemės, užkratą turinčių sėklų, nešvarių įrankių, pirštinių, daiginimo indų. Paprastai savo šiltnamiuose aptinkame vieną iš šių puvinio formų – kekerinį arba sklerotinį.
Kekerinis puvinys vadinamas pilkuoju puviniu dėl pilko, puraus, dulkančio pelėsinio apnašo, kuris susidaro ant pažeistų augalo lapų, stiebo ar vaisių. Stiebinė ligos forma augalui žalingiausia – stiebas minkštėja, paruduoja, apsitraukia pilku apnašu ir supūva visa augalo dalis virš pažeistų vietų. Jei pažeista stiebo apačia, žūsta visas augalas. Vėsiomis ir lietingomis dienomis, kuomet šiltnamį tinkamai vėdinti yra ypač sudėtinga, pradeda pūti ir kristi ligos pažeisti vaisiai.
Sklerotiniam (arba baltajam) puviniui būdingos tankios, baltos, vatą primenančios apnašos pažeidimo vietose. Pūvančios augalų dalys suminkštėja, pavandenija, apsitraukia baltomis apnašomis su juodos spalvos dariniais – skleročiais. Skleročiai gali susidaryti ir stiebų viduje. Augalai gali sirgti ir slapta sklerotinio puvinio forma, kai išorėje grybienos apnašų nematyti, o sergantys augalai nuvysta ir sudžiūva.
Abiems puviniams vystytis palankiausia esant didelei oro ir dirvožemio drėgmei, todėl lietuviškomis vasaromis užkratas plinta labai greitai. Puviniui patinka tiek per mažai apšvietimo, tiek kalio ir fosforo trūkumas. Paprastai puolamos pažeistos ar negyvos augalo dalys, žiedų likučiai.
Kadangi puvinio plitimą sustabdyti itin sunku, o cheminių priemonių naudojimas ne visuomet veiksmingas, dėmesį privalote skirti šiltnamio mikroklimatui, tinkamai augalų priežiūrai bei higienai.
Specialistai rekomenduoja vengti staigios temperatūros kaitos, dėl ko šiltnamyje susidaro vandens kondensato lašų. Stengtis išlaikyti sausą augalų paviršių, ypač naktimis, kai temperatūra nukrinta iki 15 laipsnių ir žemiau, taip pat vengti nereikalingo augalų drėkinimo, gerai vėdinti šiltnamį, tarp augalų palikti saugų atstumą (liga geriausiai plinta augalams vienam su kitu liečiantis). Būtina vėdinti šiltnamius, palaikyti iki 90 proc. oro drėgnumą, oro temperatūra jame neturėtų nukristi žemiau nei 18 laipsnių šilumos.
Nepamirškite pašalinti žiedų likučius, senus lapus – taip pagerės vėdinimas tarp augalo dalių. Naikinkite piktžoles, ligotus augalus, o sergančius stiebus patepkite kreidos ir fungicido mišiniu, purkšti fungicido tirpalu, kuris turi tiek gydomąjį, tiek apsauginį poveikį – stabdo sporų dygimą, grybienos augimą bei sporų susidarymą. Atkreipkite dėmesį, jog skirtingoms augalų rūšims gali būti reikalingas skirtingo koncentrato tirpalas.
Amarai
Apie artėjančius amarus galite įtarti jei staiga pagausėja skruzdėlių. Amarai platina virusines, bakterines ligas, nugraužia augalus, todėl norint išvengti jų, teks naikinti ir skruzdėles. Išvyti jas galite daugybe naminių priemonių – druska, nesaldintos kavos tirščiai, soda, aliejus, žibalas, smulkinti česnakai, atitinkamų augalų kvapas – daržinių builių, rūtų, anyžių, gvazdikėlių, sugedusių citrinų kvapas. Beje, gvazdikėlių nemėgsta ir amarai, todėl tiks abiem atvejais. Amarai taip pat negali pakęsti skaistenių, serenčių, svogūnų kvapo. Norėdami jų išvengti, sodinkite medetkas – jos pritrauks kenkėjais mintančius vabzdžius.
Amarų užpultas augalo vietas negailėdami purkškite ūkiško muilo 3 proc. tirpalu arba skysto žaliojo kalio muilu. Muilo sluoksnis neleidžia patekti drėgmei, orui, tad dauguma amarų paprasčiausiai uždūsta. Beje, purkškite tik esant neaukštai oro temperatūrai, kitaip nudeginsite augalus. Purškimui tinka pelyno, bitkrėslių nuovirai, dilgėlių, varnalėšų, rūgštynių šaknų, šalavijų ištraukos, pušies spyglių koncentratas, natūralūs augalų, turinčių insekticidinių savybių, (karčiojo musmedžio, Indiškojo nimbamedžio, cinamono lapų ir žievės, citrusinių augalų vaisių žievės, sėklų) ekstraktai.
Veiksminga augalus apipurkšti dilgėlių raugu – 1 kg dilgėlių, surinktų prieš žydėjimą, užpilti 10 litrų vandens ir palikti 2-3 savaitėms. Besifermentuojantį tirpalą kasdien išmaišyti. Jeigu norite atsikratyti nemalonaus kvapo, į tirpalą įberkite 500 g dolomito. Naudojimui 0,5 l raugo išmaišykite 10 litrų vandens.
Purkšti augalus paruoštais nuovirais, ištraukomis, ekstraktais rekomenduojama 2-3 kartus kas 3-8 dienas, o reikalui esant – 4-5 kartus vegetacijos metu. Purkšti geriau vakarop – daugelis jų saulės poveikyje praranda savo veikimą. Augalinius ekstraktus būtina sunaudoti per vieną dieną, raugą galima laikyti 1-2 mėnesius, o nuovirus sandariuose buteliuose – 3-4 mėnesius.
Baltasparniai
Šiltadaržiniai baltasparniai – vieni iš labiausiai paplitusių šiltnamio kenkėjų. Šie smulkūs, baltais sparneliais, šiek tiek kandis primenantys vabzdžiai dauginasi labai greitai, mat jų gausiai dedamus kiaušinėlius pastebėti gana sunku – jie dedami apatinėje lapo pusėje ir yra itin maži.
Baltasparniai gali pernešti virusines ligas, jų atakuojami augalai pradeda prasčiau augti, o ilgainiui netgi žūti. Šiems kenkėjams tinka tiek šiltnamyje auginamos daržovės, tiek dekoratyviniai augalai, gėlės.
Geriausiai baltasparniai plinta nuo jau užkrėsto augalo, todėl prieš atnešant daigus, daiktus, seną dirvožemį į šiltnamį viską gerai apžiūrėkite ir patikrinkite. Jei augalai auginami vazonėliuose, pastebėjus baltasparnių pagausėjimą, bent dviem savaitėms juos išneškite iš šiltnamio – be maisto per tiek laiko jie turėtų išgaišti. Jei vis tik augalai jau įsišakniję žemėje, teks imtis kitų priemonių. Kadangi šiuos vabzdžius traukia geltona ir balta spalvos, vienas iš efektyvesnių metodų – šių spalvų lipnios juostos, skirtos kenkėjų gaudymui. Jei po ranka jų neturite, kaip alternatyvą galite panaudoti stiklainių dangtelius, pripildytus tirštesniu aliejumi ar kitais riebalais. Tiek lipnias juostas, tiek dangtelius reiktų išdėlioti šalia užkrėstų augalų.
Baltasparnių skaičių sumažinti galite ir plaudami augalus vandens srove. Bet kuriuo atveju rudenį, jau nuėmus derlių, pasirūpinkite, kad šiltnamyje neliktų augalų likučių, daiktų, šiukšlių, kurios daugeliui šilumą mėgstančių kenkėjų tampa puikiu prieglobsčiu žiemai.
