Paskatino legendinis selekcininkas

Tikriausiai kiekvienam arbūzų augintojui yra nesvetima Konstantino Nedzvecko, žmogaus, kuris išveisė lietuvišką arbūzų veislę, pavardė. Ne iš imtis ir Lina, kurios pažintis su arbūzais prasidėjo būtent nuo šio žmogaus.

„Viskas prasidėjo nuo gražios istorijos. Mano vyras yra pasakojęs, kaip jis, dar būdamas moksleivis, siuntė voką voke šviesaus atminimo selekcininkui Konstantinui Nedzveckui. Gautas sėklas jis pasėjo lauke, o vėliau arbūzus augino inspekte (aut. mažas šiltnamis). Tą vasarą užaugo ir sunoko pora vaisių, iš kurių vienas buvo nuskintas ir paragautas per mano vyro sesers gimtadienį“, – prisimena moteris.

Linos auginami arbūzai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Sužavėta šios istorijos Lina pradėjo domėtis arbūzų auginimo subtilybėmis.

„Prieš metus socialiniame tinkle „facebook“, vienoje daržininkų grupėje, pamačiau diskusiją apie sėkmingai Lietuvoje auginamus arbūzus. Žmonės dalinosi derliaus nuotraukomis, pasakojo, kokias veisles verta auginti Lietuvoje, dovanojo iš savo užaugintų vaisių surinktas sėklas.

Paieškojus daugiau informacijos internete, radau keletą Vitos Nedzveckaitės (aut. K. Nedzvecko dukterėčios) interviu apie arbūzų auginimą.

Pagalvojau, jei gali kiti – galiu ir aš. Įsigijau keletą lietuviškos veislės Kiemintai (Sniegiai) sėklų, dar kelių veislių sėklų nusipirkau parduotuvėje ir pradėjau eksperimentuoti“, – pasakoja moteris.

Žinių sėmėsi iš kitų augintojų

„Visų pirma daug informacijos gavau iš kitų arbūzų augintojų, kurie labai noriai dalinosi savo žiniomis ir ilgamete patirtimi. Taip pat labai daug apie šiuos augalus sužinojau skaitydama V. Nedzveckaitės straipsnius bei žiūrėdama įvairius video reportažus“, – prisimena Lina.

Praėjusią vasarą moteris savo darže užaugino pirmuosius arbūzus, tačiau, kaip pati sako, klaidų ir neteisingų sprendimų ji neišvengė.

„Man tai buvo labai įdomus procesas. Daug eksperimentavau, dariau daugybę klaidų, tačiau kažkokiu stebuklingu būdu man pavyko sulaukti derliaus – užaugo ir sunoko 5 arbūzai po 2-3 kg.

Derlius nedidelis, bet praėjusi vasara buvo labai lietinga, o aš arbūzus auginau gryname sunkiame molyje, kuris nuolat buvo įmirkęs nuo nesibaigiančių liūčių. Tai buvo didžiausia mano padaryta klaida. Arbūzas yra pusdykumių augalas, kuris mėgsta lengvas, smėlėtas dirvas, o aš jį įgrūdau į molį ir pasakiau „Auk!“, – juokiasi Lina.

Linos auginami arbūzai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ir nors moteris sako bandžiusi auginti daug veislių, visgi užderėjo tik viena lietuviška.

„Auginau 6 arbūzų veisles, tačiau užderėjo tik lietuviškieji Kiemintai. Pirmąjį arbūzą nuskyniau kiek per anksti (liepos pabaigoje), jam dar trūko nokimo, o visi kiti vaisiai buvo puikiai sunokę, nuostabaus kvapo ir skonio“, – džiaugėsi augintoja.

Klaidinga nuomonė

Lina mano, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų vis dar galvoja, kad auginti arbūzus mūsų krašte yra neįmanoma, tačiau yra tokių žmonių, kurie labai sėkmingai augina šiuos augalus Lietuvoje jau 5-10 metų.Kitas entuziastas tuo užsiima jau daugiau nei 20 metų.

„Paskutiniu metu pastebiu tendenciją, kad labai daugėja žmonių, kurie nori pabandyti užsiauginti arbūzų savo darže, šiltnamyje, terasoje ar tiesiog balkone“, – sako augintoja.

Paklausta apie atvežtinių ir Lietuvoje užaugintų arbūzų skirtumus Lina pateikia labai paprastą pavyzdį.

„O kuo Lietuvoje užauginti pomidorai arba obuoliai skiriasi nuo atvežtinių? Pramoniniu būdu auginami arbūzai yra gausiai tręšiami ir purškiami nuo ligų bei kenkėjų, vaisiai skinami pusžaliai, noksta pakeliui į prekybos centrus.

Savame darže užaugintas arbūzas visų pirma yra šviežias, nuskintas čia ir dabar, taip pat toks vaisius daug sveikesnis, tikresnis. Na, o skonis priklauso nuo pasirinktos veislės ir lietuviškos vasaros“, – teigia moteris.

Ką reikia žinot apie auginimą?

Anot Linos, arbūzus auginti nėra labai sudėtinga, tiesiog reikia šiek tiek žinių ir kantrybės.

„Pomidorai reikalauja daug daugiau priežiūros ir dėmesio nei arbūzai, kurie sėjami į vazonėlius balandžio 3-4 savaitę ir iki persodinimo į nuolatinę vietą auginami namuose arba šiltnamyje, " kaip pradėti aiškina augintoja.

Arbūzų sėklos po vieną sėjamos į maždaug 0,75-1 l vazonėlius 1-1,5 cm gylyje. Vazonėliai uždengiami plastikiniu maišeliu ir paliekami šiltoje vietoje. Arbūzų sėklos dygsta, kai substrato temperatūra yra 21-30 ºC.

Linos auginami arbūzai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasirodžius daigams, maišeliai nuimami ir vazonėliai perkeliami į šviesią vietą. Jei daigai pradeda stieptis, vadinasi, jiems trūksta šviesos. Tai ypač aktualu tiems, kurie arbūzus augina namuose ant palangių. Besistiebiančius daigus reikia papildomai apšviesti arba sumažinti oro temperatūrą.
Arbūzų daigai vazonėliuose auginami 26-30 dienų. Lauke daigai sodinami, kai visiškai praeina šalnų pavojus, maždaug gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje (šiltnamyje galima sodinti kiek anksčiau).

Arbūzų auginimui parenkama šilta, nuo šiaurinių vėjų apsaugota vieta. Idealu, jei visą dieną augimvietei niekas nemeta šešėlio. Tinkamiausias dirvožemis – priesmėlis, galima bandyti auginti lengvame priemolyje, netinkamas dirvožemis – durpės, grynas juodžemis, sunkus priemolis, molis.
Į nuolatinę vietą pasodinti arbūzų daigai uždengiami balta agrodanga arba plėvele. Uždengti augalai greičiau prigyja ir patiria mažesnį persodinimo šoką.

Tręšimas, laistymas ir priežiūra

Norint, kad arbūzas užaugtų didelis ir sultingas, Lina sako, jog visų pirma reikia pasirinkti Lietuvos klimatui tinkamas arbūzų veisles.

„Rekomenduojama rinktis ankstyvas veisles, kurių vegetacija 55-80 d. Kad vaisiai augtų dideli ir saldūs, po žydėjimo augalus reikėtų palaistyti kalio turinčiomis trąšomis arba pelenų ištrauka. O patys svarbiausi veiksniai, kurie garantuoja gausų arbūzų derlių, yra tinkamai parinkta augimvietė ir saulėta, šilta vasara.

Arbūzai pirmą kartą tręšiami praėjus 10 dienų po daigų persodinimo į nuolatinę vietą. Tuomet augalus galima pamaitinti azoto turinčiomis trąšomis, kad vystytųsi lapai ir stiebai. Dar po 2 savaičių arbūzus rekomenduojama pamaitinti kalio turinčiomis trąšomis, kad augalai gausiai žydėtų, megztų ir augintų vaisius“, – pataria moteris.

Linos auginami arbūzai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Linos manymu, laistant arbūzus nereikėtų persistengti, tačiau kiekvienas augintojas turi savo metodą, todėl pasakyti, kaip išties reikėtų „girdyti“ arbūzus yra ganėtinai sudėtinga.

„Arbūzus laistyti reikia labai saikingai. Nuo per didelės drėgmės gali pradėti pūti šaknys arba augalai ims sirgti miltlige. Reikia nepamiršti, kad arbūzas yra pusdykumių augalas, prisitaikęs augti sausose vietose. Visą reikalingą vandenį jis sugeba pasiimti per lapus. Lauke augantys arbūzai „geria“ ryto rasą. Saulei tekant, atsidaro jų lapų žiotelės, per kurias jie pasisavina rasos lašus.

Žiotelėms užsidarius arbūzus laistyti beprasmiška, nes jų šaknys prastai išsivysčiusios, todėl iš dirvos pasisavina tik nedidelį kiekį vandens. Kai arbūzai nokina vaisius, tuo metu geriausia iš vis jų nelaistyti. Nuo vandens pertekliaus vaisiai gali būti beskoniai, nesaldūs.

Tiesą pasakius, arbūzų laistymas yra ta tema, kuri visada tarp pačių augintojų sukelia daugiausiai diskusijų. Vieni laisto po daug, bet retai, kiti dažnai ir po truputį, treti arbūzus laisto iki tol, kol daigai prigyja po persodinimo“, – aiškina augintoja.

Paklausta, kaip atskirti, kada arbūzas jau yra prinokęs, Lina sako, kad yra ir keletas būdų, kaip tai patikrinti.

„Galima stuksenti į arbūzo žievę ir klausytis sklindančio garso. Galima paversti arbūzą ant šono ir pasižiūrėti, kokia yra žievės spalva toje vietoje, kur vaisius liečiasi su žeme. Balta arba žalia dėmė – arbūzas žalias, ryškiai geltona dėmė – sunokęs. Taip pat arbūzo sunokimą parodo sudžiūvęs arbūzo kotelis, ūselis ir auselė. Galima skaičiuoti dienas nuo arbūzo užmezgimo arba nuo tos dienos, kai vaisius sustojo augti“, – aiškina augintoja.

„Nepaisant daugybės požymių, kiekvieną kartą skinant arbūzą tai yra mažytė loterija – pavyks ar ne“, – šypsosi Lina.

Linos auginami arbūzai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Lina ne tik pati augina arbūzus, tačiau kartu administruoja ir „facebook grupę, kurioje augintojai gali dalintis savo patirtimi.

„Grupę „Arbūzų ir melionų augintojai“ įkūriau spontaniškai, paskatinta kelių žmonių. Norėjau sukurti erdvę, kurioje arbūzus ir melionus auginantys žmonės galėtų dalintis savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi su pradedančiais augintojais“, – sako moteris.

Apie verslą negalvoja

Ir nors arbūzų auginimas tapo neatsiejama Linos gyvenimi dalimi, iš to užsidirbti moteris neplanuoja.

„Gausų arbūzų derlių garantuoja graži ir šilta vasara. Kadangi vasaros Lietuvoje būna įvairios, toks verslas būtų sunkiai prognozuojamas. Būtų galima arbūzus auginti šiltnamyje, bet tuomet iškyla klausimas, per kiek metų atsipirktų investicijos. Arbūzai gana pigūs vaisiai, o jų sezonas trumpas“, – teigia augintoja.

Tačiau pagrindinis Linos tikslas – išmokti arbūzus auginti taip, kad jų derlius džiugintų kiekvieną vasarą.

„Tiesiog nebeįsivaizduoju vasaros be šių savo darže užaugintų egzotiškų vaisių Taip pat svajoju apie didesnę veislių įvairovę. Nors mano kolekcijoje jau sukaupta daugiau nei 20 skirtingų arbūzų veislių sėklų, šiemet planuoju auginti tik maždaug pusę jų. Dalis veislių, deja, turės palaukti kitos vasaros, nes šiemet daug dėmesio planuoju skirti arbūzų skiepijimui. Noriu pažiūrėti, kaip arbūzų skiepijimas įtakoja augalų augimą ir derlių“, – planais dalinasi moteris.