Sėjomainos pagrindai, kuriuos visiems naudinga išmanyti:
Sėjomaina – augalų lysvėse kaitaliojimas, siekiant gauti iš šio proceso kuo daugiau naudos. Ji reikalinga, siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų, taip pat užtikrinti maksimaliai spartų jų augimą, juk skirtingi augalai ima iš žemės (ir jai atiduoda) skirtingas medžiagas. Keisdami augalus apsaugosite žemę nuo išsekimo, viskas augs ir klestės.
Augalų skirstymas
Botanikai augalus skirstos ne taip, kaip juos skirsto kulinarai (vaisiai, šakninės, lapinės daržovės ir pan.). Pagrindinės augalų šeimos:
-astrinių augalų šeima (salotos, artišokai, bulvinės saulėgrąžos),
-ankštiniai (žirniai, pupos, lęšiai, sojos pupelės),
-kryžmažiedžiai (kopūstai, lapinės garstyčios, ridikai, ridikėliai, ropės, krienai),
-svogūniniai (vienmečiai ir daugiamečiai svogūnai, česnakai),
-balandiniai (lapiniai runkeliai, burokėliai špinatai),
-bulviniai (baklažanai, bulvės, paprikos, pomidorai),
-salieriniai (morkos, petražolės, krapai, salierai, kmynai, anyžiai ir kt.),
-moliūginiai (arbūzai, aguročiai, agurkai, moliūgai).
Žinant, kokiai grupei priklauso augalas, galima tinkamai suplanuoti jam pamainą. Be to, kiekvienai grupei pavojingi kiti kenkėjai, ir jei reguliariai kaitaliojate lysvėse augalus, kenksmingi vabzdžiai išsigąsta ir ne taip aktyviai dauginasi.
Sėjomainą rekomenduojama atlikti kas 3–5 metus, įprastai renkamasi ketveri metai – šis laikotarpis tinka daugumai augalų.
Kas alina, o kas turtina žemę
Stipriausiai žemę alina kopūstiniai augalai ir porai, po jų – moliūginiai. Bulviniai ir įvairūs svogūnai mažiau alina žemę, o mažiausiai alina – šakniniai, nes jie ima maistinių medžiagų iš žemės gilumos.
Visi ankštiniai turtinga žemę – juos sodina po ketverių metų ciklo, jie puikiai atstato kopūstinių išsekintą dirvą.
Iš tiesų augalai ne tik ima, bet ir duoda – išskiria organinių medžiagų fermentų, rūgščių, vitaminų, hormonų, kolinų forma. O kuo daugiau žemėje vienos augalų grupės kolinų, tuo prastesni derlius. Per penkerius metus žemėje gali būti tiek daug kolinų, kad paskutinis derlius gali būti perpus mažesnis už pirmą.
Šiuo požiūriu jautriausi balandiniai ir ankštiniai. Juos į seną vietą galima sėti ne anksčiau nei po ketverių metų.
Kova su kenkėjais
Kenkėjai, ligų sukėlėjai irgi turi savo mėgstamų augalų. Bet pasitelkus sėjomainą, daugeliui parazitų nebus šansų įsitvirtinti į savo augalus. Kai kurie augalai savo buvimu atbaido kenkėjus. Populiariausias pavyzdys – svogūnai ir morkos.
Nuo kenkėjų saugantys augalai
Nuo kenkėjų saugo dekoratyviniai augalai, nors, atrodytų, jiems ne vieta darže.
Universaliausi augalai – gvazdikėliai ir medetkos, stipraus jų kvapo nemėgsta dauguma daržo kenkėjų. Saugo ir prieskoninės žolelės (mėtos, melisos, čiobreliai, šalavijai ir kt.). Dar vienas privalumas – jie pritraukia į daržą augalus apdulkinančių vabzdžių. Tiesa, čia svarbu nepersistengti – kai kurie dekoratyviniai augalai labai greitai dauginasi. Pavyzdžiui, mėtas draudžiama sėti į atvirą vietovę, neapribojant jos šaknų sistemos vazonu.
Braižome planą
Ketverių metų ciklą taikyti nesudėtinga. Sąsiuvinyje susirašykite kiekvienų metų planą. Principas – į derlingiausią žemę, pailsėjusią nuo ankštinių, sodinkite reikliausius augalus (pradedant kopūstiniais), paskui keiskite juos mažiau reikliais.
Schemoje turi būti ir augalų pagalbininkų, o visa tai reikia daryti, turint omenyje augalų suderinamumą. Augalų sodinimo schemas būtina saugoti visus ketverius metus.
Pasitelkite sėjomainą ir turėsite gausų derlių.
