Įspūdinga sodyba Kauno rajone: šį grožį sukūrė per 7 metus

Danielių kaimenė, skroblų labirintas, meniški akmenynai, subtilūs tvenkiniai, jaukūs kampeliai, kur žmogaus ranka subtiliai išryškino natūralios gamtos grožį, ir 2 tūkst. rododendrų – tai galima išvysti vienoje gražiausių Kauno rajonų sodybų.

7 ha plotą Vilkijos apylinkių seniūnijos Jaučakių kaimo gyventojai Indrė ir Liudvikas Borisevičiai išpuoselėjo vos per 7 metus.

Rododendrų karalystė

„Auginu danielius, bet nesu medžiotojas. Tvenkinyje apstu žuvų, bet nemeškerioju. Esu baigęs radijo elektroniką, bet man patinka augalai“, – taip save lakoniškai apibūdino sodybos šeimininkas.
Geriausias šio teiginio liudijimas – rododendrų kolekcijos.

Vien kolekcinių augalų sodyboje galima rasti 1,5 tūkst., o paprastų rododendrų, naudojamų apželdinimui, Liudvikas nė neskaičiuoja: „Manau, kad skaičius jau peržengė 2 tūkst.“

Kodėl šioje Jaučakių kaimo vietovėje karaliauja rododendrai?

„Todėl, kad sodyba yra pušyne, tai –puiki augimvietė šiems augalams, nemėgstantiems tiesioginės saulės. Kai sprendžiau, kuo puošti sodybą, nesinorėjo, kad būtų mišrainė. Pasirinkau vieną temą ir ją pabandžiau pakelti į aukštesnį lygį. Kolekcija solidi, pernai jos pažiūrėti atvyko prancūzai, šiemet – britai. Ne šiaip mėgėjai, o botanikai. Nežinau, ar tai, ką britai pas mane pamatė, juos nustebino. Juk Didžiojoje Britanijoje žmonės samdomi, kad miškuose naikintų rododendrus“, – šypsojosi pašnekovas.

„Savaitraščio Kaunui“ žurnalistus jie pakviečia atvykti dar kartą – kitąmet gegužės 10–15 d., kai rododendrai apsipils žiedais. Ne veltui šio augalo pavadinimas „Rhododendron“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „rožių medis“ („rhodon“ – rožė ir „dendron“ – medis). Nors jokių giminystės ryšių su rožėmis rododendrai neturi, bet žiedų puošnumu ir spalvų įvairumu išties nenusileidžia gėlių karalienei.

„Rūšiniai žydi ne taip gausiai, bet jų lapai ir žiedai įvairesni. Jie kitokie nei hibridinių, kurie buvo išrasti, kad gausiai žydėtų ir juos pirktų žmonės. Vieni rūšiniai rododendrai vejasi pažeme, kiti išsistiebia į 4 m aukštį“, – pastebėjo sodybos savininkas.

Liežuvis nesivertė paklausti, kiek Borisevičiams atsiėjo tapti rododendrų kolekcininkais, bet tarsi atspėjęs mintį Liudvikas tarstelėjo: „Britai sako, jei rododendras kainuoja 100 svarų, tai duobę ruošk už 400 svarų. Jei gerai paruoši dirvą, augalai puikiai auga.“

Iš languoto popieriaus – į realybę

Kurdami aplinką Borisevičiai ne užkariavo gamtą, o nusilenkė jai: statant vieną iš sodybos namų, architektui buvo duota užduotis jį suprojektuoti taip, kad nereikėtų pjauti nė vienos iš augančių pušų. 37 m ilgio pastatas išsivinguriavo kaip S raidė.

Kitas iš reikalavimų – kad statinyje būtų šilta, bet esantys viduje jaustųsi kaip lauke. Tam pasitarnavo ne tik 3 stiklo sienos, bet ir langas, besileidžiantis žemiau grindų, lengvinantis statinio konstrukciją, plečiantis apžvalgos ribas.

Iš šio namo atsiveria ne tik vaizdas į seną sodą, Liudviko tėčio trobą, bet ir puikiai matyti dar viena neįprasta sodybos puošmena – labirintas.

Mintyse gimusį projektą L. Borisevičius perkėlė į languoto popieriaus lapą, o iš jo – į realybę.

Tam prireikė 1,5 tūkst. skroblų. Liudvikas niekam nepatiki labirinto priežiūros, liepos pabaigoje (būtent tada mažiausiai pažeidžiamas augaliukas, lengviau gyja žaizdos) pats apkarpo nereikalingas ar peraugusias šakeles.

Dailindamas labirintą L. Borisevičius užtrunka kone mėnesį, o jį pereiti, prisipažino, gali užrištomis akimis.

Neužsigriebia per daug

Borisevičiai Jaučakių kaime gyvena 8 metus ir kasmet išpuoselėja po nemažą kampelį. 2012 m. ši sodyba pripažinta gražiausia Kauno rajone.

„Talkinantys architektai pripažįsta, kad reljefas labai dėkingas – dėl skirtingų aukščių akis visko iš karto aprėpti negali, todėl šiek tiek paėjėjus atsiveria netikėtumas. Nevengiu konsultuotis, juk kiekvienas turime dirbti savo darbą. Laikas taip pat svarbus. Jei darysi klaidų, o augalai šito labai nemėgsta, tai ir kapstysiesi vietoje“, – neslėpė pašnekovas.

Pradėjęs nuo akmenynų, sodybą jis pakeitė iš pagrindų.

„Pagalvojau, kad verta pradėti nuo vieno lopinėlio – rezultatas bus pastebimas ir gausiu emocinę grąžą. Norėjosi padaryti ką nors išskirtinio žalioje erdvėje. Gėlių, augalų čia niekada nebus, net samanų, kurios prasimušė, iš tikrųjų neturėtų būti“, – tvirtino vyriškis. Pirmajame akmenyne ir pirmajame sutvarkytame sodybos lopinyje nugulė 27 t akmenų.

Kampelį, kur čiurlena upelis, Liudvikas nusprendė palikti nesukultūrintą, parinko miško augalus. Nenaikino paparčių, žada dar daugiau jų atsivežti iš miško, o laipteliams nusileisti prie upelio, takučiams sunaudojo 110 t akmenų, net vagą jais išgrindė.

Ši vieta, su prisėsti kviečiančiais suoleliais, įrengta pagal fengšui. „Šią praktiką išmanantis specialistas sako, kad kiekvienas akmuo turi savo veidą, gražųjį šoną, reikia žinoti, kaip juos padėti“, – pastebėjo pašnekovas.

Beje, dydžiu (7 ha) ir grožiu išsiskiriančią sodybą Liudvikas prižiūri pats, samdomų darbuotojų neturi, jam padeda žmona ir dukros.

Aplinką koregavo ir danieliai

Vienkiemį puošia menininko Mindaugo Juodžio darbai. Skulptūros įamžino ir svarbias akimirkas (sūnaus gimimas), ir artimų žmonių mėgtas vietas (močiutė ir senelis palydi saulę). Kūrybinius impulsus paskatina ir žavieji augintiniai – danieliai. Kartą iš kelionės grįžę Borisevičiai rado išvartytus kone visus šviestuvus. Dabar sodybą puošia M. Juodžio skirtingos abstrakčios figūros –šviestuvai, pagaminti iš 1 cm storio metalo.

Dabartinių šviestuvų neįveikia net didžiausių ragų savininkai. „Danielių bandoje vyrauja griežta hierarchija, − lyderį lemia ragų dydis“, – tvirtino L. Borisevičius ir papasakojo apie patinų kovas. Sunku patikėti, kad jos gali būti tokios nuožmios, nes pamatę šeimininką, nešiną kibiru obuolių, danieliai atbėga it meilūs šuniukai.

Liudvikas neslėpė, kad šių žavių gyvūnų įsigijo ne vien dėl grožio, bet ir praktiniais sumetimais. Kaip ir amūrų. „ Anksčiau pats vargdavau iš tvenkinio grėbliu traukdamas žoles, išveždavau jų kelias automobilio priekabas, kai vanduo nusistovėdavo, norėdavosi verkti dėl apgailėtinų sunkaus darbo rezultatų. Įleidau 8 amūrus ir problemos neliko, šios žuvys – tvenkinio sanitarės, kaip elniai – miško“, – tvirtino pašnekovas.

Vis dar turi sumanymų

Originaliai sutvarkytos sodybos šeimininkai kol kas neketina sustoti. „Tikiuosi, kad dabartinis projektas, prie kurio plušu 2 metus, bus gražiausia sodybos vieta. Čia bus galima medituoti“, – sakė L. Borisevičius.

Sodybos šeimininkas jau išvedžiojo laidus apšvietimui, žibintai turėtų išryškinti rododendrus, skulptūrėles, kai kurias upelio vietas ir kitus sodybos akcentus. Apšvietimas bus besikeičiančių spalvų, valdomas mobiliuoju telefonu.

Kaip ir relaksacinė muzika, lydinti bet kuriame išpuoselėtos aplinkos kampelyje.