Jei daigų puvimą sukelia patogenai, jis pradeda greitai plisti. Jei daigų stiebeliai yra perlūžę, nesunkiai pastebėsite laipsniškus stiebo spalvos pakitimus arba juodą pertrūkį. Maža to, liga gali pasireikšti labai staiga. Dažnai atrodo, tarsi daigas būtų prilipęs prie dirvožemio paviršiaus. Šaknų puviniu sergantys daigai gali atrodyti apvytę, net jei yra laistomi laiku ir tinkamai.
Jei jūsų daigai gerai augo, bet staiga nuvyto ir žuvo, galite būti tikri, kad dėl to kalta kokia nors šaknų puvinio forma. Taigi, jei pastebėjote daigų puvimo požymių, nedelsiant pašalinkite pažeistus augaliukus, o tada išsiaiškinkite priežastis ir griebkitės prevencijos. Puvimas ir panašios problemos dažniausiai užpuola sėjinukus. Dėl to gali žūti dideli pasėlių plotai arba ištisi daigų padėklai.
Daigų puvimo simptomai
Daigai neišlenda iš žemės.
Pirmieji daigų lapeliai ir stiebai būna permirkę vandeniu, minkšti, košės konsistencijos ir įgavę spalvą nuo pilkos iki rudos.
Sėjinukų stiebeliai taip pat būna permirkę vandeniu ir užkrėstose vietose tiek išplonėję, jog net matosi gijos.
Sėjinukams užsikrėtus grybeliu, jų stiebai išplonėja, pradeda pūti ir nebegali išlaikyti daigų.
Jauni lapeliai vysta ir tampa žaliai pilkos arba rudos spalvos.
Daigams trūksta šaknelių, o patys daigai būna žemi arba su įdubusiomis pilkšvai rudomis dėmėmis.
Ant pažeistų augalo dalių, kai būna itin drėgna, matyti purios, balkšvos voratinklinės apnašos.
Kodėl daigai pūva?
1. Daigų puvimui įtakos turi per didelė drėgmė, vėsus oras (žemiau +25 C) ir šviesos trūkumas.
2. Puvimą gali sukelti nežinomas grybelis arba pelėsis, kuris dauginasi vėsiomis ir drėgnomis sąlygomis.
3. Labiausiai paplitę patogenai, sukeliantys daigų puvinį, yra grybeliai Rhizoctonia spp. ir Fusarium spp., taip pat vandens pelėsis Pythium spp.
4. Puvimą gali sukelti šaknų puvinys arba juodoji kojelė.
Visi puvimą sukeliantys patogenai (grybeliai ir pelėsiai) puikiai išgyvena dirvožemyje ir augalinėse atliekose. Patogeniniai mikroorganizmai į sėjinukų indelius gali patekti keliais būdais:
Per ankstesnius sezonus naudotus ir tinkamai neišvalytus vazonėlius, įrankius bei dirvožemio terpę.
Fusarium spp. sporas gali pernešti vabzdžiai, pvz., grybelinės kandys, arba jos gali patekti su vandens purslais laistymo metu.
Pythium spp. dažnai patenka ant nešvarių rankų, purvinų įrankių ar žarnos antgalių, kurie turėjo sąlytį su purvu ar šiukšlėmis.
Patogenai, patekę į daigų padėklus, lengvai plinta nuo augalo prie augalo, daugindamiesi dirvožemio terpėje arba vandens lašeliuose. Jei daigų indelius užpildysite sodo žemėmis, galite įnešti į juos patogenų.
Beje, tiesiogiai į daržo lysves pasėtos sėklos taip pat gali nukentėti nuo puvinio. Liga būna ypač sunki, jei sėklos pasėjamos į pernelyg vėsią dirvą, kur negali greitai sudygti, arba kai oras po sėjos smarkiai atvėsta ir pradeda daug lyti. Prieš sėdami sėklas lauke palaukite, kol daržo dirva pasieks optimalią dygimui temperatūrą.
Iš esmės bet kokios aplinkos sąlygos, lėtinančios augalų augimą, esant drėgmės pertekliui didina ir daigų žūties bei puvinio tikimybę: nepakankamas saulės kiekis, pernelyg dažnas laistymas, didelis druskų kiekis dėl per dažno tręšimo ir žema dirvos temperatūra.
10 patarimų, kaip užkirsti kelią daigų puvimui
1. Naudokite sterilų žemių mišinį. Dirvožemyje gali būti puvimą sukeliančių grybelių ir pelėsių.
2. Sėkite į švarius vazonus. Užtenka net nedidelio kiekio žemių, prilipusių prie vazono sienelių, kad grybelio sporos rastų jame saugų prieglobstį. Jei vazonėlius naudojate pakartotinai, pirmiausia jos sterilizuokite.
3. Nesėkite sėklų pernelyg giliai. Nesėkite per tankiai. Būtinai palikite vietos oro cirkuliacijai. Grybelinės ligos ir pelėsiai mėgsta užsistovėjusį ir drėgną orą.
4. Pasistenkite, kad daigai gautų 12 – 16 valandų šviesos nuo švelnios baltos fluorescencinės lempos arba specialių šviestuvų, skirtų augalams. Vasario mėnesį ir pirmoje kovo pusėje daigams nepakanka šnatūralios viesos, patenkančios pro langą.
5. Daigų žemę drėkinkite iš apačios, įstatę vazonėlius į padėklą su vandeniu. Taip pats daigas išliks sausas. Jaunus daigus laistykite švariu, šiltu vandeniu. Šaltas vanduo (+10 C) sulėtina augimą ir didina infekcijų tikimybę.
6. Ant vazonėlių dirvožemio užberkite ploną sluoksnį smėlio arba vermikulito, kad jo paviršius būtų gana sausas. Žemė po juo išliks drėgna, net jei smėlis ar vermikulitas išdžius.
7. Sėjinukų nelaistykite pernelyg stipria srove ir nepalikite jų vandenyje. Vandens perteklių nupilkite. Naudokite dirvožemio mišinį su geru drenažu. Taip pat naudokite vazonėlius su drenažo skylutėmis.
8. Jei įmanoma, netoliese pastatykite nedidelį ventiliatorių ir kasdien periodiškai sukelkite silpną vėjelį. Tai neleis drėgmei patekti ant daigų.
9. Daigams negailėkite šilumos ir šviesos, kad jie kuo greičiau sudygtų. Per didelė drėgmė kenkia tik jauniems daigams. Jei pavyks įveikti šį etapą, augalai bus saugūs.
10. Pasigaminkite nuosavą ekologišką fungicidą: profilaktikai galite naudoti bet kurį iš šių trijų naminių mišinių:
Paruoškite stiprų antpilą iš ramunėlių arba juodosios arbatos ir juo purkškite arba laistykite daigus.
Į litrą vandens įlašinkite lašą 3 proc. vandenilio peroksido ir šiuo vandeniu apipurkškite daigus.
Dirvos paviršių lengvai pabarstykite cinamonu. Šio metodo mes neišbandėme, bet jis nuolat minimas sodininkų knygose.
Kai pasirodo išsivystę lapai ir atsiranda tvirta šaknų sistema, augalai natūraliai tampa atsparesni puvimą sukeliantiems grybeliams ar pelėsiams.
Daigus tręškite tik tada, kai išsiskleidžia keli tikrieji lapeliai. Tuomet tręškite standartinėmis 1/4 koncentracijos tirpiomis trąšomis. Daugelyje žemių mišinių jau būna lėtai išsiskiriančių trąšų, todėl jų papildomai tręšti nereikia. Pernelyg gausai tręšiant, sparčiai vystosi viršutinė augalo dalis, o šaknų sistema lieka silpnesnė. Tačiau silpnos šaknys nepajėgs išlaikyti žaliosios masės, todėl daigai nusvirs ir greičiausiai žus.
