„Žemės ūkis dabar susiduria su klimato kaita, augančiu maisto poreikiu pasaulyje dėl didėjančios žmonijos populiacijos, o tuo pačiu turi siekį daugiau dėmesio skirti tvarumui, išlaikyti balansą, kuris tiktų ir dirbamai žemei, ir derlingumo rodikliams. Todėl pastaraisiais metais mokslininkai ir žemės ūkio atstovai vis dažniau ieško inovatyvių sprendimų ir atsigręžia į pačią gamtą. Biostimuliatoriams mokslininkai skiria vis daugiau dėmesio, atliekama vis daugiau tyrimų, tai leidžia sukurti dar naudingesnes ir efektyvesnes natūralios kilmės priemones, kurių naudojimas žemės ūkyje neabejotinai tik augs“, – sako Justina Zalieckaitė, žemės ūkio bendrovės „Scandagra“ mikroelementinių produktų ekspertė, rašoma pranešime.
Potencialas – įspūdingas
Kaip ir žmones ar gyvūnus, taip ir augalus veikia aplinka: karštis, šaltis, sausros ir kiti veiksniai silpnina jų imuninę sistemą. Nusilpę jie nesugeba tinkamai „maitintis“ ir tampa mažiau atsparūs ligoms, kenkėjams. Čia padėti gali biostimuliatoriai – medžiagos ar produktai, stimuliuojantys augalų imuninę sistemą, skatinantys medžiagų įsisavinimą ir taip padedantys jiems įveikti abiotinį (t. y. aplinkos) stresą. Manoma, kad jei galėtume bent 20 proc efektyviau valdyti augalų patiriamą stresą dėl nepalankių orų sąlygų maisto gamybą būtų galima padidinti net iki 50 procentų.
Atsižvelgiant į milžinišką potencialą, 2019 m. biostimuliatoriai kaip atskira kategorija buvo įtraukti į Europos Sąjungos reglamentą. Skaičiuojama, kad 2021 m. biostimuliatorių pasaulinė rinka sudarė apie 2,6 mlrd. JAV dolerių, o iki 2026 m. ji augs daugiau nei du kartus, iki 5,6 mlrd. JAV dolerių.
Nuo dumblių iki bakterijų
Biostimuliatoriai būna įvairių formų ir sudedamųjų dalių bei yra skirstomi į keturias pagrindines kategorijas (rūgštys, ekstraktai, mikroorganizmai, kita). Dalis biostimuliatorių veikliųjų medžiagų Lietuvos ūkininkams yra žinomos jau ne vieną dešimtmetį, pavyzdžiui, huminės, fulvo, amino rūgštys ir panašiai. Tačiau yra nemažai tokių, apie kuriuos girdėta kur kas mažiau. „Scandagra“ ekspertė pristato 5 įdomiausias biostimuliatorių inovacijas, kurios jau populiarėja pasaulyje.
Bakterijos, fiksuojančios atmosferos azotą. Pagrindinė augalų „statybinė“ medžiaga yra azotas. Mokslininkai identifikavo tam tikras bakterijų rūšis, kurios gali pasisavinti azotą iš aplinkos ir jį perduoti augalui. Nors ši inovacija dar tik pradeda savo kelią, azotą fiksuojančios bakterijos jau pritaikomos šiltesnio klimato šalyse, yra išbandytos Lenkijoje, Vokietijoje. Šios bakterijos yra gana lepios: jas reikia purkšti tik tam tikru metu, o kad jos kolonizuotųsi lapuose reikia tam palankių sąlygų (šios bakterijos labai nemėgsta šalnų). Be to, ieškant geriausio balanso ir derėjimo su kitomis naudojamomis augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, reikia eksperimentuoti bei remtis konkrečiais bandymais, tyrimais. Nepaisant to, tai įdomi inovacija, kuri sulauks vis daugiau dėmesio iš ūkininkų visame pasaulyje.
Chitozanas. Tai stimuliuojantį poveikį turinti veiklioji medžiaga, gaunama iš chitino, kurio randama vabzdžių, pavyzdžiui, rapsinių žiedinukų, arba vėžiagyvių skeletuose bei tam tikrose grybų rūšyse. Nustatyta, kad chitinas padeda vabzdžiams apsisaugoti ir išvengti ligų, todėl šie praktiškai neserga. Identifikavus šios veikliosios medžiagos poveikį, pasaulyje imta ieškoti būdų, kaip tai būtų galima perkelti į žemės ūkio sritį. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad chitozanas turi antidezinfekcinį ir antibakterinį poveikį, kuris padeda apsisaugoti nuo virusų, bakterijų ir grybų, taip pat aktyvuoja augalo gynybinius genus, vysto imuninės sistemos atsaką. Beje, ši veiklioji medžiaga yra naudojama biofungicidų gamyboje.
Brasinosteroidai. Tai pati jauniausia veiklioji medžiaga rūgščių kategorijoje. Prieš daugiau kaip 40 metų iš rapsų žiedadulkių buvo išgryninti brasinosteroidai ir priskirti 6-am augalo augimo hormonui. Moksliniais duomenis, šis hormonas turi didžiausią įtaką visiems augalo augimo ir vystymosi etapams, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms. Šie hormonai aptinkami beveik visuose augaluose (90 proc.), bet brasinosteroidais ypač turtingi bastutiniai augalai, pavyzdžiui, rapsai. Lietuvoje jau galima rasti žemės ūkio produktų, kurių sudėtyje yra brasinosteroidų.
Mikorizės tinklas. Mokslininkai jau kurį laiką įdėmiai tyrinėja augalų šaknų simbiozę su dirvožemyje esančiais grybais. Kultūriniams augalams ši simbiozė ypač svarbi, tačiau ją užtikrinti žemės ūkyje yra sudėtinga. Norint atkurti požeminį grybų tinklą tai padaryti padeda specialūs produktai, savo sudėtyje turintys grybų. Pavyzdžiui, jų sporomis yra apveliamos augalų sėklos, o jam išleidus pirmąsias šaknis kartu „pasisėja“ ir plečiasi grybienos tinklas. Mikorizę skatinantys produktai gal ir nėra naujiena Lietuvoje, tačiau jie bent jau kol kas nėra itin populiarūs. Vis tik kitų šalių geroji patirtis gali šią situaciją pakeisti.
Jūros dumbliai. Šiaurės Atlanto vandenyne augantys dumbliai, patirdami ekstremalias sąlygas, per milijonus metų genetiškai prisitaikė prie nepalankių sąlygų, todėl savyje kaupia labai vertingas medžiagas, kurios jiems padeda išgyventi. Taigi specialiai apdorojus dumblius, šias medžiagas galima perduoti įvairioms žemės ūkio kultūroms ir tokiu būdu padėti joms įveikti abiotinį stresą, pagerinti augalo imuninę sistemą ir taip sumažinti jo pažeidžiamą. Nors dumbliai žemės ūkyje nėra naujovė, bet šiuo metu būtent jie išgyvena renesansą, nes ištobulėjusios jų apdorojimo technologijos didina pasiūlą, o pasiekiami derliaus rezultatai turi įtakos paklausai.
