Vasario pabaigoje arba kovo pradžioje pats metas parsinešti iš saugyklos rudenį pasiruoštus vynuogių stiebelius. Jie turi būti ne storesni už pieštuką ir ne ilgesnis kaip 25–40 cm, be to, turėti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip keturis pumpurus, rašoma portale „Supersadovnik“.
Auginių paruošimas
• Iš saugyklos (sandėlio ar kt.) parsineštus auginius reikia dezinfekuoti. Šiuo tikslu galima naudoti ryškiai rožinės spalvos kalio permanganato tirpalą. Juo apdoroti auginiai nuskalaujami po tekančio vandens srove.
• Dabar reikia atnaujinti auginių pjūvio vietas. Pjauti reikia per 0,5–2 cm žemiau apatinio ir per 3–4 cm aukščiau viršutinio pumpuro. Viršuje reikia pjauti tiesiai, o apačioje – įstrižai.
• Auginius ne ilgiau kaip dviem savaitėms pamerkite į vandenį, į kurį įlašinta šiek tiek biostimuliatoriaus (dozė turi būti minimali). Kaip įsišaknijimą spartinančią medžiagą galima naudoti natūralų žydinčių augalų medų, alavijų sultis, humusinius stimuliatorius (proporcijos – šaukštas priemonės kibirui vandens).
• Viršutinį auginio galą reikia užtepti sodo tepalu arba parafinu.
• Siekiant paspartinti šaknų susiformavimo procesą, apatinį „mazgą“ ir virš jo esančią žievę galima subraižyti ir apibarstyti kokiu nors įsišaknijimą skatinančiu stimuliatoriumi.
Dirbant su sunkiau įsišaknijančių veislių vynuogių (pvz., amūrinio vynmedžio) auginiais, stimuliatorių galima švelniai įtrinti į įbrėžimų vietas. Pažeidimo vietoje, ties riba tarp oro ir vandens ir šiek tiek aukščiau susiformuos gumbinė antauga (kalius).
Auginių kilčiavimas
Auginių įsišaknijimo atveju pirmiausia paprastai susiformuoja jau minėta gumbo pavidalo antauga – vadinamoji šaknų užuomazga, – ir tik tada formuojasi lapeliai, bet būna ir atvirkščiai. Pumpurai neretai ima sprogti dar prieš susiformuojant šaknims, bet išleisti ūgliai nunyksta, kadangi nėra pakankamai maitinami.
Kad kuo greičiau susiformuotų gumbas, auginius reikia kilčiuoti. Norint tai padaryti, apatinei auginių daliai reikia sukurti šiltą (nuo +24 iki +26 °С), o viršutinei – vėsesnę (nuo +17 iki +18 °С) terpę. Kai šaknelės aprūpinamos šiluma, o viršūnėlės lieka vėsesnėje temperatūroje, lapelių skleidimasis pristabdomas, o šaknų sistemos formavimasis – atvirkščiai – paspartinamas.
Auginių įšakninimu galima užsiimti bet kuriuo metu, bet jeigu tai darysite iki vasario–kovo, turėsite pasirūpinti papildomu būsimų sodinukų apšvietimu.
Yra ne vienas vynuogių auginių įšakninimo būdas, bet visi jie susiveda į tris pagrindines metodikas, kurias netrukus ir aptarsime.
Auginių įšakninimas vandenyje (pirmas metodas)
Į litro talpos stiklainius per 2 cm įpilkite vandens (pageidautina – atšildyto ištirpusio sniego ar bent jau virinto vandens) ir į kiekvieną stiklainį įmerkite po 1–10 auginių. Ant stiklainių galima užmauti polietileno maišelius, kad viduje laikytųsi drėgmė. Vis dėlto reikia stebėti, kad po maišeliais neįsiveistų pelėsis.
Stiklainius sustatykite ant palangės, po kuria yra radiatorius. Puiku, jeigu stiklainiai stovės šalia pravertų balkono durų, ant pietinių arba pietvakarinių langų palangių. Lango zoną nuo kambario galima atskirti veidrodine plėvele (veidrodinė pusė turi būti nukreipta į langą): taip pavyks maksimaliai padidinti saulės spindulių poveikį. Po 2–3 savaičių turėtų pradėti skleistis ūgliai, o tuo pačiu metu arba savaite vėliau – kaltis šaknys.
Taikant šią metodiką ūgliai gali susiformuoti anksčiau nei šaknys, tačiau nežūti, kadangi jiems pakaks stiklainyje esančio vandens. Tačiau jeigu iš pumpuro išauga vienas, o visiškai netrukus iš kito pumpuro – kitas ūglis, bet šaknų auginys vis dar neišleidęs, stipresnį ūglį reikia be jokio gailesčio pašalinti, kad veltui nebūtų švaistomos auginio sluoksniuose susikaupusios maisto medžiagų atsargos.
Kai tiktai pasirodo šaknys, auginį reikia įsodinti į dirvą ir toliau jį auginti. Sodinti reikia ypač atsargiai, užberiant šaknis žemėmis ir stengiantis jų nepažeisti.
Auginių įšakninimas ant spintos (antras metodas)
Pirmiausia reikia pasiruošti skiautę minkšto medvilninio audinio arba seną rankšluostį. Medžiagą sudrėkinkite vandeniu ir gerai nugręžkite.
Ant ištiesto audinio išdėkite auginius ir visus iš eilės apsukite medžiaga: apsukti auginiai turi būti atskirti vienas nuo kito.
Apatinę iš medžiagos suformuoto auginių ryšulio dalį reikia apsukti maistine plėvele, tada aprišti virvele ir paguldyti šiltoje vietoje, pavyzdžiui, ant spintos (viršūnės turi būti nukreiptos į langą) arba ant šaldytuvo (viršūnėmis į sieną). Svarbu pasirūpinti, kad viršūnės būtų veikiamos žemesnės nei apatinė dalis temperatūros. Erdvė virš spintos turi būti pakankamai šviesi, be to, joje turi laikyti ne aukštesnė kaip +25 °С temperatūra.
Privalu nuolatos stebėti audinio drėgnumą, neleisti jam sudžiūti, reguliariai iš purkštuvo apipurkšti vandeniu.
Šis auginių įšakninimo būdas gana paprastas, bet pagrindinis jo pranašumas tas, kad visų pirma pradeda formuotis šaknys. Visgi jį rinktis galima tiktai tuo atveju, jei pasiruošti auginiai yra standartinių matmenų, t. y. ne storesni kaip 0,7 cm skersmens.
Taikant šį metodą, šaknys turėtų prasikalti po 2–4 savaičių, bet pumpurai tokiu metu dar gali būti nenubudę.
Šaknims pasiekus 1–2 mm ilgį, auginius reikia skubiai pasodinti į žemę arba pasiruoštą dirvos mišinį.
Auginių įšakninimas substrate (trečias metodas)
Kaip substratą galima naudoti mišinį, pasiruoštą iš pjuvenų ir smėlio arba hidrogelio. Visų prima, pjuvenas reikia atitinkamai apdoroti – užpilti verdančiu vandeniu, ataušinti ir nusunkti.
Įbėrus į kokį nors indą sluoksnį mišinio, ant jo reikia perkelti auginius taip, kad pumpuras būtų nukreiptas į viršų. Tada vėl beriamas sluoksnis mišinio.
Indą su auginiais reikia apdengti permatoma plėvele ir pastatyti ant palangės, po kuria yra radiatorius. Pumpuras turi tiktai šiek tiek lindėti iš substrato.
Šiuo atveju nereikia imtis jokių veiksmų, susijusių su skirtingos temperatūros sukūrimu, tačiau substratą reikia periodiškai drėkinti.
Praėjus 2–3 savaitėms reikia patikrinti, ar neprasikalė šaknys. Šaknis išleidusius auginius reikia persodinti į konteinerius, kuriuose bus auginami sodinukai, o tuos, kurie šaknų dar neišleidę, grąžinti į substratą.
Tolesnis auginių auginimas
• Kaip sodinukų auginimo substratą galima naudoti smėlio, žemės ir brandaus humuso mišinį. Visų šių medžiagų turėtų būti po lygiai. Kalbant apie gatavų mišinių asortimentą, kaip tinkamus galima paminėti kaktusams arba rožėms skirtus mišinius, pasižyminčius neutralia reakcija ir dideliu kiekiu smėlio. Bendra taisyklė, kuria reikėtų vadovautis ruošiant mišinį ir apdorojant dirvą, yra susijusi su jos drėgnumu: žemė turi būti tokio drėgnumo, kad suformuotas gumulas nesubyrėtų, bet ir neteptų rankų. Pernelyg kieta dirva gali „uždusinti“ sodinukų šaknis.
• Laistyti sodinukus reikia nedidelėmis dozėmis ir pagal poreikį.
• Jeigu iš stiebo išauga žiedkotis, jį, kai tik susiformuoja augimo „taškas“, reikia atsargiai nulaužti.
• Ant į konteinerį su žeme sodinamų auginių reikia palikti vieną patį tvirčiausią ūglį (jei jie trumpi, galima palikti ir du). Iš karto galima pradėti formuoti būsimą krūmą, antrinius ūglius paliekant kaip tvirto ūglio tęsinius arba mažesnes šakeles.
• Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje įsišakniję auginiai perkeliami į lauką – į nuolatinę savo augimo vietą.
