Žinoma, per porą mėnesių tapti ūkininku neįmanoma, juo labiau, kad vien straipsnių skaitymas be praktikos jokios naudos neduos. Tačiau manome, kad šiek tiek patarimų nepakenks naujokams ir tiems, kurie šiemet mėgins auginti daržoves pirmą kartą. Kartu norime įspėti, kad tai yra tik esminiai žingsniai, o ne išsamus patarimų rinkinys apie visus daržininkystės aspektus.
Nuspręskite, ką ir kiek auginsite
Pirmas žingsnis daržininkystės link – nuspręsti, ką norite auginti ir ką realiai galite auginti. Taigi, turite apibrėžti savo tikslus:
Ar norite daržovių tik sau ir savo šeimai?
Ar norite užsiauginti daržovių tiek, kad parduotumėte kitiems žmonėms?
Kiek vietos turite sodinimui?
Atsakymai į šiuos klausimus padės apsispręsti, ką, kiek ir kur sodinsite.
Pirmiausia turite nuspręsti, ką tikrai valgysite.
Jei jūsų šeimoje niekas nemėgsta svogūnų ir česnakų, kodėl turėtumėte juos auginti? Jei jums pakaks dviejų ar trijų cukinijų (arba moliūgų), kurių pridovanoja draugai ir kaimynai, joms taip pat neverta aukoti brangios vietos. Tiesą sakant, kalbėti apie realų bulvių derlių standartiniuose sodų sklypuose (o kur dar namas, medžiai ir veja?) taip pat neverta. Rinkitės tik tas daržoves, kurias mėgstate ir tikrai suvalgysite.
Jei esate pradedantis daržininkas, su derliaus pardavimais taip pat palaukite – pirmiausia įsitikinkite, jog iš tikrųjų galite užauginti kokybišką produkciją pakankamais dideliais kiekiais (atsižvelkite į visą išlaidų ir sąlygų grandinę: dirvožemį, trąšas, preparatus, vandenį, derliaus nuėmimą, transportavimą ir t. t.).
Belieka atsakyti į du klausimus: ar turėsite šiltnamį ir kiek vietos galėsite skirti lysvėms lauke. Nuo šios vietos eikime toliau.
Ar visas daržoves reikia auginti iš daigų?
Iš karto jus nuraminsime: nebūtina patiems auginti daigus – jų galima nusipirkti jau gatavų. Tereikia iš anksto susirasti pardavėją ir rezervuoti reikiamą sodinukų skaičių (tai galima padaryti socialinių tinklų grupėse). Be to, yra nemažai daržovių, kurias galima užsiauginti pasėjus sėklas tiesiai į dirvą. Tai yra morkos, burokėliai, ridikėliai,
ridikai, kopūstai, žirneliai, svogūnai, česnakai, agurkai, bulvės, cukinijos, moliūgai, įvairiausios prieskoninės žolelės ir vaistažolės.
Didelis tokių daržovių privalumas tas, kad daigų auginimo etapas praleidžiamas, ir joms nereikia šiltnamio ar dangstymo plėvele.
TAČIAU: daugumai daržovių pasėjus sėklas, iš pradžių reikia daug drėgmės; būtina kovoti su kenkėjais (bulvės, kopūstai); kai kurios iš jų užima daug vietos (moliūgai, cukinijos, bulvės, kopūstai).
Daržovių, kurios pradedamos auginti nuo daigų, sąrašas daug trumpesnis: pomidorai, baklažanai ir paprikos. Tačiau jei savo sklype neturėsite šiltnamio, jų teks apskritai atsisakyti. Atvirame grunte gali augti tik žemaūgės ir krūminės pomidorų veislės, o kitos šilumą mėgstančios daržovės labai kaprizingai reaguoja į oro temperatūrą, žemesnę negu +15 °C.
Svogūnai yra išimtis. Norint jų užsiauginti, reikia nusipirkti mažų sėklinių svogūnėlių ir gegužės pradžioje juos pasodinti.
Sodinukų ir sėklų pirkimas
Kai nuspręsite, ką norite auginti, turėsite pasirinkti laiką ir numatyti lėšų daigams ar sėkloms įsigyti. Jūs taip pat galite derinti šiuos abu sodinimo metodus.
Jei renkatės daigus, iš anksto rezervuokite reikiamą jų kiekį. Šį sodinimo metodą rekomenduojama rinktis pradedantiesiems, nes jis yra paprastesnis.
Kita vertus, pirkti sėklas yra daug pigiau. Užsiauginsite daugiau augalų, galėsite įvertinti skirtingas to paties augalo veisles ir pamatyti, kurios iš jų auga geriausiai. Tačiau tai darysite jau kitais metais, nes pagal sėjos grafiką paprikas ir baklažanus reikia sėti vasario antroje pusėje, o pomidorus – ne vėliau kaip kovo viduryje.
Numatykite daržui tinkamą vietą
Kitas žingsnis – rasti daržui tinkamą vietą. Agurkai, pomidorai, moliūgai ir dauguma kitų pietinių augalų mėgsta saulę. Taigi, jei įmanoma, raskite vietą, kurioje 6 – 8 valandas per dieną bus saulėta.
Tačiau jei jūsų sode nėra daug saulėtos vietos, nesijaudinkite! Nemažai augalų gali pakęsti ir pusšešėlį – tai kopūstai, salotos ir kiti lapiniai žalumynai. Tik venkite sodinti po dideliais medžiais, nes jie iš daržovių gali pavogti visą saulę, vandenį ir maistingąsias medžiagas.
Jei neturite vietos, galite auginti daržoves vazonuose. Tik pasirinkite tinkamo dydžio puodus. Taip pat įsitikinkite, kad jie stovi nuo vėjo apsaugotoje vietoje, kad stiprus vėjas negalėtų jų nuversti.
Parenkite dirvožemį
Prieš pradėdami sodinti ir sėti įsitikinkite, kad jūsų dirvožemis yra sveikas ir ne per rūgštus. Galite įsigyti specialių testų ir atlikti juos patys. Jei testai parodys, kad žemė yra per rūgšti, šiais metais teks apsiriboti vazoninine daržininkyste ir žalumynais, nes dirvožemis tvarkomas rudenį.
Jei sklypas yra senas ir jame buvo auginamos gėlės bei kiti dekoratyviniai augalai, jūsų dirvožemis gali būti nuskurdęs, todėl prieš sodinant jį reikėtų patręšti ilgalaikėmis kompleksinėmis trąšomis.
Jei norite kažkuo pagelbėti dirvožemiui sezono metu, apsvarstykite galimybę pasigaminti savo komposto. Žinios, kaip gaminti kompostą, atneš jums ilgalaikės naudos. Tai ne tik nemokamas dirvožemis ir trąšos viename, bet ir būdas atsikratyti augalinių atliekų.
Jei sodas jūsų gyvenime atsirado netikėtai, bet ilgam, pagalvokite apie kultivatorių: su juo lysvės bus apdirbamos žymiai greičiau.
Išanalizuokite geriausius sodinimo būdus
Tai, ką galite nuveikti prieš sodinimą, tai susiplanuoti savo daržą. Pavyzdžiui, nesodinkite daržovių tose vietose, kurios yra sunkiai pasiekiamos, neformuokite per plačių lysvių – jas bus sunku tiek ravėti, tiek laistyti. Kai trūksta vietos, geriausia rinktis pakeltas lysves, nes prie jų galima prieiti iš visų pusių.
Kai kurie augalai mėgsta tam tikrą kitų augalų draugiją, nes gauna iš jos naudos. Pavyzdžiui, pomidorai puikiai dera su bazilikais, šparagais ir salotomis. Kita vertus, jie nemėgsta rozmarinų, žirnelių ir kopūstų. Išanalizuokite tarpusavyje „draugaujančius“ augalus, kad sukurtumėte pačias geriausias sąlygas prieskoninėms žolelėms ir daržovėms.
Pasėkite sėklas ir pasodinkite daigus
Paprastai bulves, svogūnus ir česnakus rekomenduojama sodinti tuomet, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 7 °C. Morkos, ridikėliai, prieskoninės žolelės, salotos ir burokėliai mėgsta drėgną dirvą ir gali būti sėjami balandžio antroje pusėje. Agurkai į lauką persodinami tuomet, kai praeina šalnų pavojus. Daržovių daigus į šiltnamį galima sodinti gegužės antrąją dekadą.
Tinkamai laistykite augalus
Be sveikos dirvos ir gero planavimo, jūsų augalams taip pat reikės daug vandens. Daržoves geriausia laistyti ryte, nes augalai turės daugiau laiko vandeniui sugerti ir jis ne taip greitai išgaruos. Jei turėsite savaitei išvažiuoti, visus augalus reikės mulčiuoti. Iš anksto pagalvokite, kur įsigysite medžio drožlių, nupjautos žolės, durpių ir kitų organinių medžiagų.
Taip pat svarbu, kaip laistysite. Vandenį būtinai liekite prie šaknų, o ne ant lapų. Galite laistyti rankomis arba bent jau šiltnamyje įrengti lašelinę laistymo sistemą.
Daržoves palaistyti pakanka kartą ar du per savaitę. Jei auginsite daržoves vazonuose, į žemes pridėkite hidrogelio. Tai stebuklingos granulės, kurios sugeria drėgmę, o paskui lėtai išskiria ją augalui.
Kovokite su kenkėjais ir ligomis
Turite suvokti, kad jums veikiausiai teks susidurti su augalų ligomis ir kenkėjais. Jei norėsite sumažinti jų kiekį, galėsite naudoti mulčių, rankiniu būdu rinkti vikšrus bei kolorado vabalus ir profilaktiškai purkšti žolelių antpilu.
Morališkai pasiruoškite įsigyti reikiamų preparatų ir pereiti per lysves su purkštuvu. Beje, jau seniai galima įsigyti biologinių preparatų, kuriuos galima naudoti net lapinėms daržovėms.
