„Pirmiausia reikia gelbėti koloninės formos dekoratyvius spygliuočius augalus. Tai kadagiai, pušys. Lapuočiai koloniniai nebijo sniego, nes numeta lapus ir jų šakos taip neapkimba sniegu, kaip spygliuočiai. Ypatingą dėmesį reikia skirti visžaliams augalams, nes jų sukibimas su kamienu smailas ir linkęs išlūžti, o žaizdos didelės, palieka milžiniškus randus. Turi būti nupurtoma, arba augalas surišamas, kad neliktų vietos išlūžti“, – pasakoja agronomas Tautvydas Gurskas.
Ekspertas sako, jog gerai tai, kad prieš užsningant pašalo. Susiformavo nors ir nedidelis įšalas ir sniego sluoksnis nebus toks baisus. Pasėliai ir vejos nepradės šusti.
Tačiau tokiu oru augalams gali pakenkti ant kelių pilama druska. Jei tirpalas pateks ant spyglių, juos nudegins. Dėl to spygliuočiams sunku miestuose išgyventi žiemą. Lapuočiai ne tokie jautrūs. Jei prie druskuojamo kelio jūsų augalai, dekite „barikadas“.
„Nebijokite kasti sniegą ant augalų, kurie nebijo būti išlaužyti. Seniai jau buvo, kad gruodį tiek prisnigtų. Gaila, tačiau tikėtina, kad po dideliu sniego sluoksniu šilta ir invaziniai šliužai bei ugniukas gali išgyventi, nors norėtųsi, kad jų sumažėtų“, – pastebi ekspertas.
Didelis sniego kiekis prie takų gali pakenkti vejai – ten atsiranda sniego pelėsis, po kurio ją tenka atsėti.
Krūmams, sodams sniegas gerai. Obelims labai gerai, nes užklojamos šaknys ir palaikoma temperatūra. Daugumos vaismedžių poskiepiai labai lepūs ir kur kas lepesni nei auganti veislė. Pavyzdžiui, 'Auksis' atsparus iki 40 laipsnių šalčio, o poskiepis tik iki penkiolikos. Tačiau reikia atsiminti, kad sniegą apie medelius reikia sutrypti, kad graužikai negalėtų išsikasti savo takų.
Privačių namų savininkams patartina nusivalyti stogus, kad nuo jų šliaužiantis sniego sluoksnis nesunaikintų daugiamečių gėlynų.
