Perleisdami per savo kūną organines atliekas, sliekai paverčia jas humusu, kuriame gausu augalų pasisavinamų maisto elementų. Organinėmis medžiagomis mintantys sliekai greitina tų medžiagų mineralizaciją, gerina dirvožemio struktūrą, didina žemės derlingumą. Sliekai purena dirvą, kitaip sakant, atlieka jos aeraciją – prisotina ją oro, taip pat padeda palaikyti tinkamą drėgnumo lygį. Jeigu ne šie gyvūnai, žemė būtų bevaisė – ant jos ničniekas neaugtų, rašoma portale „Supersadovnik“.
Deja, dabartiniai laikai sliekams nepalankūs. Šiuolaikiniai agrotechnikos metodai ir žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos sudavė sliekams stiprų smūgį. Nuo nuodijančių chemikalų (pesticidų), kuriais apdorojama žemė, žūva ne tik kenkėjai, bet ir sliekai. Grėsmę jiems kelia ir žemės perkasimas: perkasta žemė per karščius sudžiūva, todėl, negaudami pakankamai drėgmės, sliekai nugaišta. Pavasarį šviežiai sukastos žemės paviršiuje atsiduriantys sliekai tampa lengvu grobiu paukščiams, o rudenį sukasdami žemę mes atveriame sliekų urvus, kuriuose jie jau būna įsitaisę žiemoti.
Žemė, kurioje nėra sliekų, praranda derlingumą ir net jos tręšti nebėra prasmės: be humuso mineralinės trąšos nepasiekia augalų ir neteikia jiems jokios naudos. Taigi, nekeista, kad daugelis sodininkų jau atsisako anksčiau išpopuliarintų agrotechnikos metodų ir ryžtasi vadinamajai organinei žemdirbystei. Žinoma, ši strategija neatsiejama nuo sliekų veiklos.
Tikėtina, kad teko girdėti apie Eisenia fetida sliekų rūšį. Ji išvesta dirbtiniu būdu ir puikiausiai jaučiasi šilto klimato sąlygomis, todėl apsigyvena, pavyzdžiui, komposto krūvose. Šie sliekai dar vadinami raudonaisiais Kalifornijos sliekais. Jų veikla išnaudojama kaip pramoninio organinių atliekų perdirbimo į biohumusą (ekologijos požiūriu švarios humuso tipo organinės trąšos) metodas.
Nuo įprastų sliekų Eisenia fetida skiriasi ypač dideliu produktyvumu. Jų „pagaminamas“ biohumusas grąžina dirvai derlingumą, pagerina jos struktūrą ir pašalina nedidelį kiekį susikaupusios radiacijos. Tokiame humuse išauginti vaisiai ir daržovės yra geresnės kokybės (juose daugiau baltymų, cukraus, karotino ir kt.), greičiau subręsta ir sunoksta, todėl net ne paties palankiausio klimato sąlygomis pavyksta užsiauginti šilumą mėgstančių kultūrų.
Biohumusas naudojamas ir kaip dirva daigams auginti, taip pat kaip mulčias. Su vandeniu pasigamintas jo ekstraktas – naudingas „dušas“ daigams ir kambariniams augalams, taip pat vitaminų gausus tirpalas visam sodui ir daržui laistyti.
Raudonųjų Kalifornijos sliekų veiklos zoną galima įrengti bet kuriame sklype, tačiau žiemojimo po atviru dangumi ji neištvers, todėl teks pasirūpinti jiems skirta nuo rudens iki pavasario šildoma patalpa.
Pirkdami raudonuosius Kalifornijos sliekus nepamirškite, kad šios kirmėlės – gyvūnai, todėl jas pardavinėti galima tik turint specialų leidimą. Ši taisyklė įvesta ne šiaip sau: juk žemė, kurioje tarpsta raudonieji Kalifornijos sliekai, gali būti užkrėsta nematodais (apvaliosios kirmėlės, turinčios cilindrinį, nesegmentuotą kūną; augalų parazitai, atsparūs pesticidams ir kitoms naikinimo priemonėms). Kovoti su nematodais labai sunku. Jaunus Kalifornijos sliekus nuo nematodų atskirti gana paprasta – pagal raudonos spalvos kraujagyslę.
Jei stinga ryžto arba noro užsiimti importinių sliekų auginimu, biohumuso pavyks pasigaminti ir padedant mūsų krašte natūraliai besiveisiantiems sliekams. Jie ne tokie produktyvūs kaip Kalifornijos, bet nuosavam sklypui jų pagaminamų trąšų tikrai pakaks. Lyginant su raudonaisiais Kalifornijos sliekais, mūsiškių sliekų pranašumas tas, kad jie pripratę prie čionykščių šalčių.
