„Visa paslaptis šalia mūsų. Reikia stebėti aplinką ir suprasti, kokiais principais „sukonstruota“ gamta ir pagal tai mėginame ją atkartoti. Kalbu apie struktūrą, pagal kurią išsidėstę augalai. Tiek pievoje, tiek pelkėje, tiek miške yra aukščiai, vadinami ardais“, – kaip tiesiog iš aplinkos imti pamokas aiškina Vaiva Marozienė.
Miškas prasideda nuo samanų ir „kyla aukštyn“. Jei eisime pamiške ir sustosime, tą pamatysime akivaizdžiai. Toliau žolės, krūmai, medžiai. Pavyzdžiui, pavasarį apatiniame sluoksnyje pražysta žibutės.
Kalbant apie sodą, pirmiausia sodinamas vadinamasis sijonas, kuris uždengia pliką žemę, virš jo krūmai ir tada medžiai. Pirminis sluoksnis labai svarbu. Jis prilaiko drėgmę, čia skaidomi nukritę lapai ir tuo pačiu gaminamos naujos maistinės medžiagos. Be to, kaip juokauja dizainerė, svarbu tai, kad šio sluoksnio nereikia ravėti.
„Kuo tankiau apsodini, tuo geriau. Svarbu, kad nebūtų tuščių dirvos sluoksnių. Gamtoje tuščių vietų nebūna“, – aiškina V. Marozienė.
Antroje eilėje krūmai, kurie sodinami truputį toliau nei pirmas aukštas. Reikia aiškios žolės ribos, po kurios eina želdynas. Po krūmais sodinami žoliniai augalai, kurie eina per visą želdyno plotą. Jie pavasarį sulapoja pirmieji, kol krūmai ir medžiai nėra sulapoję. Kai medžiai ir krūmai užaugina lapus, žoliniai augalai pasislepia, tačiau nenunyksta.
Šalia šių dizaino elementų galima eiti toliau. Pavyzdžiui, sodyboje atkartoti Dzūkijos ar Žemaitijos, senelio sodybos elementus.
Kaip tai padaryti – videoreportaže.
