Tvyrant sausiems karščiams, jis gali tapti tikru išsigelbėjimu, jei neturite galimybės dažnai laistyti augalų.

Priežastys, kodėl augalus reikėtų mulčiuoti

Neleidžia susidaryti dirvos plutai, kuri trukdo dygti sėkloms, apriboja deguonį augalų šaknims ir padidina drėgmės garavimą.

Stabdo piktžolių augimą. Vienmečių piktžolių sėklos per mulčiaus sluoksnį beveik nesudygsta, o daugiametes piktžoles išrauti per mulčių yra daug lengviau, negu iš plikos dirvos.
Sumažina sklypo eroziją, jei jis yra ant šlaito ar kenčia dėl itin dažno lietaus.

Išlygina temperatūros svyravimus. Po mulčio sluoksniu žemė mažiau įkaista ir ne taip greitai įšąla, o kai kuriems augalams, pavyzdžiui, raganėms, tai yra labai svarbu.

Sodas atrodo daug gražiau ir tvarkingiau. Tinkamai parinktas mulčius yra puikus fonas daržo ar gėlyno augalams.

Mulčiavimo technologija

Anksti pavasarį iš gėlynų reikia pašalinti visas augalų liekanas ir kruopščiai išravėti piktžoles. Tada augalus reikia palaistyti, patręšti kompleksinėmis trąšomis ir paskleisti mulčių.

Mulčius neturi liesti augalų kamienų ir stiebų, nes dėl to jie gali pradėti pūti. Mulčiaus sluoksnis priklauso nuo dirvožemio sudėties. Priemolio dirvoje jo storis neturėtų viršyti 2 cm, o lengvose dirvose jis gali būti ir didesnis: žolės mulčiaus – 7 – 10 cm, kitų medžiagų – 3 – 6 cm.

Baigus mulčiuoti, gėlyną patartina aptverti tvorele, akmenimis, kalkakmeniu ar apdirbtais rąstais.

Vasarą mulčiaus negalima judinti. Po medžiais, krūmais ar daugiamečiais augalais esančio mulčiaus nereikėtų pašalinti – kitais metais ant jo galėsite užberti naują sluoksnį.

Mulčiaus rūšys

Nupjauta žolė

Privalumai: nupjautą žolę galima dėti į kompostą, tačiau geriau ja padengti dirvą. Supuvusi žolė tampa organine trąša.

Trūkumai: žolė susiguli ir greitai sušunta.

Šiltuoju metų laiku tokį mulčių reikia kloti 3 – 4 kartus.

Sluoksnio storis: šviežiai nupjautos žolės sluoksnis gali siekti 10 – 15 cm. Vos per kelias dienas jis susigulės iki 4 – 5 cm.

Spygliuočių nuokritos

Labiausiai tinka pušų spygliai ir kitos nuokritos – jos būna puresnės ir ne taip greitai suyra.
Privalumai: gražiai atrodo, nedaug kainuoja, viršutinis dirvožemio sluoksnis ilgiau išlieka purus.
Trūkumai: palyginus greitai suyra, atnaujinti reikia 1 – 2 kartus per metus. Egzistuoja tikimybė, jog kartu su spygliais pateks ligų sukėlėjų ir kenkėjų.

Ilgą laiką naudojant didelius kiekius spygliuočių paklotės, dirvožemis tampa rūgštingesnis.
Sluoksnio storis: 5 – 7 cm.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Nukritę lapai

Medžių lapai yra viena pigiausių mulčiaus rūšių. Ypač tinka svogūniniams augalams ir sodo orchidėjoms. Jie taip pat gali būti naudojami uždengimui. Tačiau mulčiavimui nenaudokite labai didelių lapų, pvz., klevo – jie sulimpa į vientisą sluoksnį ir uždusina augalus.

Labiausiai tinkami lapai – ąžuolo. Dirvožemis būna purus ir struktūriškas, lapai nesusiguli ir ilgiau pūva.

Privalumai: nemokamai.

Trūkumai: gana greitai suyra.

Lapų sluoksnio storis: apie 7 – 10 cm.

Pjuvenos

Prieš naudojant mulčiui, jas reikėtų pamirkyti karbamido tirpale, kad irdamos jos naudotų savyje sugertą azotą.

Privalumai: galima gauti nemokamai.

Trūkumai: pernelyg smulkios, susiguli, gali slopinti augalus, nes irdamos iš dirvožemio ištraukia azotą. Jos yra šviesios, todėl pavasarį dirva lėčiau atitirpsta. Pjuvenas geriausia naudoti ne augalams, o sodo takams ar lysvėms padengti, kad sezono pabaigoje jas būtų galima sumaišyti su žemėmis.

Pjuvenų sluoksnio storis: 3 – 5 cm.

Iš tokių medienos drožlių gaminamos medienos granulės

Medienos drožlės

Tai didesni medienos gabaliukai nei pjuvenos.

Privalumai: suyra lėtai, naudoja mažiau azoto. Jos būna purios ir nesusiguli. Laikui bėgant patamsėja (ir tampa gražesnės, neutralesnio tono). Estetiškai atrodo.

Trūkumai: iš pradžių lėtina pavasarinį dirvos atšilimą. Gana brangus malonumas. Kas 1 – 2 metus reikia atnaujinti.

Sluoksnio storis: 3 – 5 cm.

Medžių žievė

Dažniausiai naudojama spygliuočių žievė. Gali būti įvairių frakcijų, kurias galima naudoti, nelygu sąlygos.

Privalumai: lėtai suyra, puikus purumas, daili, tamsi spalva, todėl pavasarį dirva greičiau atšyla.

Trūkumai: didelė kaina. Kas 2 – 3 metus reikia atnaujinti, kuo smulkesnė frakcija, tuo dažniau.

Sluoksnio storis: 3 – 5 cm.

Spaliai

Tai šalutinis kanapių auginimo produktas, daugiausia sudarytas iš celiuliozės.

Privalumai: nedidelis svoris, prisotina dirvožemį makro ir mikroelementais, apsaugo augalus nuo ligų ir kenkėjų (pvz., per sausus spalius negali peršliaužti šliužai), sulaiko drėgmę. Atrodo dekoratyviai, pabrėžia gėlynuose augalų kontrastingumą.
Sluoksnio storis: 2 – 3 cm.

Humusas ir kompostas

Privalumai: puikus mulčius, jei gaminsite jį patys ir teisingai. Už viena patręš dirvą.

Trūkumai: tiek humuso, tiek komposto sudėtyje gali būti piktžolių sėklų. Tokiu atveju bus daugiau rūpesčių, nei naudos. Berti humusą reikės kasmet.

Sluoksnio storis: 3-5 cm.

Durpės

Durpės tinka mulčiavimui, nes yra purios.

Privalumai: palyginus pigios.

Trūkumai: jos yra rūgščios ir rūgština dirvožemį. Be to, jos tokios lengvos, kad išdžiūvusias gali nupūsti stipresnis vėjas. Pilamos vieną kartą per sezoną.

Sluoksnio storis: 5 – 6 cm.

Smulkus žvyras (0,5 – 1,5 cm).

Tai puikus mulčius alpinariumams. Tamsesnės spalvos žvyro geriau vengti, nes daugelis alpinių augalų nemėgsta perkaitusio dirvožemio.

Smulkios dalelės greitai pradingsta dirvožemyje, todėl atnaujinti mulčių reikia kartą per sezoną.
Sluoksnio storis: 2-3 cm.

Sintetinai audiniai

Juos galima laikyti dar viena mulčiaus rūšimi. Tai įvairios neaustinės medžiagos, skirtos augalams ir dirvai uždengti. Pačios savaime sodui grožio jos nepridės, tačiau padės atsikratyti piktžolių.

Gėlynuose ir tarp dekoratyvinių krūmų tokios agroplėvelės dedamos kaip tarpinis sluoksnis tarp dirvožemio ir mulčiaus. Tokiais atvejais jos gerokai pratęsia mulčiaus tarnavimo laiką: organinis mulčius suyra lėčiau, o mineralinis mulčius nesusimaišo su dirvožemiu.