Skelbiame anksčiau publikuotą ir atnaujintą tekstą, kaip kovoti su šiais kenkėjais. Nors šį birželį jų kiek mažiau nei anksčiau – greičiausiai, nepatiko šlapia žiema. Tačiau niekas nežino, kaip atrodys invazija jei susiklos palankios veisimuisi sąlygos.
Nors šie kenkėjai dauginasi greitai, o maistui nėra išrankūs, išnaikinti juos vis tik įmanoma. Apie tai rašoma ir čia.
Mėgsta drėgmę ir visus augalus iš eilės
Pradėkime nuo abėcėlės.
Paprastai šliužai mėgsta drėgnas dirvas, sodus ir miškus su tankia augmenija. Maistui renkasi ne tik žolinius augalus, bet ir įvairias organines šiukšles, išmatas, grybus, žuvusius ir pūvančius augalus ar net vieni kitus. Šliužai apgraužia sultingas augalo dalis ir palieka ant jų gleivių pėdsakus. Per parą šliužas gali suėsti augalų masės, sudarančios apie 40 proc. jo paties masės.
Grauždamas augalus šis kenkėjas gali pernešti įvairius puvinius ir grybines ligas, todėl labai svarbu laiku imtis tiek prevencinių, tiek naikinimo priemonių.
Svarbi dirvožemio priežiūra
Kad išvengtumėte visa ryjančių gyvių, viena iš pagrindinių sąlygų – dažnas dirvos apdirbimas ir purenimas. Parazitų kiekį taip galite reguliuoti rinkdami akmenis, sausindami dirvas, nepalikdami pūvančių šiukšlynų, atvirų kompostavimo dėžių.
Šliužai mėgsta drėgną dirvą, kuria paprasčiau šliaužti, todėl stenkitės augalus laistyti iš ryto – suteiksite daugiau laiko drėgmei išgaruoti, o kenkėjai sausu paviršiumi apeis bene trečdaliu mažesnį plotą.
Šliužai tiesiog dievina šiukšles, lapus, kitus šalia augalų esančius lengvus daiktus, po kuriais palindus nealina saulė, yra drėgna ir ramu, todėl norint jų išvengti, teks pamiršti ne tik šiukšles, bet net ir mulčiavimą žole. Labiausiai saugomus augalų plotus būtų geriausia aptverti apsauginėmis tvorelėmis ar aplink apibarstyti moliuskocidų juostelėmis.
Kaip išnaikinti namų sąlygomis
Jei jau šliužų atsirado, jų naikinimui tinka praktiškai visi metų laikai. Bet kuriuo atveju kantrybe apsišarvuoti vis tik teks, ypatingai jei rinksitės paprasčiausią sprendimą – surinkti ir utilizuoti.
Pavasarį šliužai auga (tuo metu ieškokite mažų šliužiukų), o vasaros metu, jau suaugę, ieško vietų poravimuisi, todėl reikia tikrinti visas galimas slėptuves, ieškoti kiaušinių dėčių. Bet kuriuo atveju norint išnaikinti kenkėjus šiuo būdu, reikia rinkti tiek mažus, tiek jau suaugusius šliužus ir jų kiaušinius – surinkus šaldyti, barstyti druska, plikyti, merkti į druskos tirpalą ar muiluotą vandenį, karpyti pusiau. Trumpiau tariant, surinkus – naikinti gana paprastomis priemonėmis. Šliužus patariama rinkti naktimis – iš pradžių kas 1-2 dienas, vėliau, mažėjant populiacijai, kas savaitę. Kad gyvių išlįstų daugiau, šalia slėptuvių vakare priliekite vandens, o sutemus jau galėsite eiti į medžioklę.
Kitas patikrintas ir Vakaruose gana plačiai naudojamas būdas – formuoti užtvarus (geriausia – vario skardos). Skardos juosta turėtų būti nepilnai įkasama į žemę, apjuosiant augalą, tačiau dalį paliekant virš žemės, kad šliužai nepralįstų nei pro apačią, nei pro viršų. Augalams saugoti galite panaudoti ir lengviau pritaikomą vario foliją. Tiesa, šis būdas gali pasirodyti gana brangus, ypač norint apjuosti ne tik dekoratyvinius augalus.
Jei ekologija neveikia
Jeigu nesiseka šliužų atsikratyti naminėmis priemonėmis, galite išbandyti augalus nuo sraigių ir šliužų saugančius pesticidus – moliuskocidus. Uograkrūmiams, daržovėms ar dekoratyviniams augalams apsaugoti gali būti naudojami moliuskocidai su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Naudojant preparatus su geležies fosfatu, jų paragavę šliužai nustoja maitintis, traukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Tokius preparatus reikėtų naudoti tik pasirodžius šliužams ir ne daugiau nei 4 kartus per sezoną.
Preparatai, kurių veiklioji medžiaga metaldehidas, veikia patekusi į šliužo skrandį. Veikiant metaldehidui, šliužas pradeda dideliu kiekiu išskirti gleives, o tai sukelia dehidrataciją, sutrikdo odos apsaugą, judėjimo bei virškinimo funkcijas. Tokiu atveju gyvenamosios aplinkos drėgmė šliužo nebesugeba apsaugoti.
