Visą dieną išbūti saulėje nėra lengva užduotis. Daugiamečiai augalai, turintys gilias šaknis ir vandenį kaupiančius lapus, puikiai susidoroja su svilinančiais saulės spinduliais, tačiau vienmetės gėlės nespėja išvystyti plačios šaknų sistemos ir išeikvoja daug energijos, kad sparčiai užaugtų ir vešliai sužydėtų.
Sauso klimato šalyse drėgmę padeda išsaugoti mulčius, tačiau mes ieškome augalų, kurie būtų savarankiškesni ir nereikalautų dažno laistymo. Štai 12 vienmečių augalų, kurie puikiai pakenčia karštą ir drėgną orą. Tačiau šiuos augalus reikia pasodinti dar prieš karščius ir reguliariai laistyti (nors ir ne itin dažnai).
1. Burnočiai (amarantai)
Kai kurios burnočių rūšys auginamos dėl dekoratyvumo, antros – dėl lapų, trečios – dėl sėklų. Sodininkai mėgsta burnočius dėl jų sodrios spalvos aksominių žiedų ir spalvingų lapų.
Labiausiai paplitusios burnočių veislės yra uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus) su išskirtiniais nukarusiais žiedais ir trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor) su raudonais ir geltonais lapais. Burnotį lengva užauginti iš sėklų beveik bet kokiomis sąlygomis, o jo aukštis gali pasiekti ir daugiau kaip 2 metrus.
2. Celiozijos
Celiozios priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir burnočiai. Jų pavadinimas graikų kalba reiškia „degantis“, nes celiozijos žiedai primena ugnies liepsnas.
Skiauterėtoji celiozija (Celosia cristata) vadinama „gaidžio skiautere“, nes jos žiedų forma iš tiesų primena šią gaidžio dalį. Varpotoji celiozija (Celosia spicata) turi smailesnės formos žiedus, primenančius kviečių varpas. Celiozijos patrauklios išbūna kelias savaites, o paskui gražiai sudžiūsta, todėl yra tinkamos sausų gėlių kompozicijoms.
3. Kleomės
Kleomė vadinama „gėle – voru“, nes jos ūseliai, kyšantys iš žiedo, primena voro kojas. Kleomės žydėti pradeda nuo apačios į viršų, todėl jų žydėjimo laikotarpis trunka savaičių savaitėmis. Žiedams nužydėjus, susiformuoja plonos sėklų dėžutės. Kadangi kleomės puikiai sėjasi pačios, niekada nežinosite, kokios spalvos kleomės išaugs kitais metais.
Kleomes į dirvą galima sodinti iškart po paskutinių šalnų. Nepaisant to, kad jos užauga gana aukštos, jų nereikia parišti.
4. Kosmėjos
Nėra nieko paprasčiau, negu auginti kosmėjas. Šių gėlių žiedai būna rožinės, violetinės, oranžinės, baltos ir raudonos spalvos. Žiedai nedideli. Kosmėjos puikiai auga šalia kitų gėlių, ir nors dauginasi savarankiškai, jos neplinta agresyviai. sutaria su kitomis gėlėmis ir yra geras savidulkis, todėl agresyviai nesidaugina.
Kai kurios veislės užauga iki 30 – 120 cm aukščio. Kosmėjas lengva sudaiginti iš sėklų pačioje dirvoje netrukus po paskutinių šalnų.
5. Nirembergijos
Šios subtilios ir žavios gėlės priklauso bulvinių šeimai. Jos buvo pavadintos pagal ispanų jėzuitą / Juaną Eusebio Nirembergą. Nirembergijas mėgstama auginti vazonuose, bet jos taip pat puikiai auga ir sodų gėlynuose.
6. Sukučiai (Ipomoea quamoclit)
Sukučiai atrodo labai efektingai – žvaigždutės formos raudoni žiedai ir siauri lapai, primenantys paparčius. Sukučiai auga labai sparčiai ir gali užaugti iki 3 – 4 m aukščio, tačiau sužydi ne taip greitai. Sukučius galima pradėti auginti namuose, o po poros savaičių nuo paskutinių šalnų persodinti į sodą.
Sukučiai yra vijoklinis augalas, kuriam reikia atramos vijimuisi. Jie gali apraizgyti kitus augalus, o jei pastatysite jiems groteles, pirmiausia padėkite jiems apsivyti grotelių apačią.
7. Amerikinės lantanos (Lantana camara)
Lantanos gali greitai iš gėlių virsti krūmais, o dar vėliau – net nedideliais medeliais. Daugelis sodininkų žiemai lantanas perkelia į patalpų vidų. Lantanos būna dviejų – trijų spalvų ir žydi visą vasarą. Tačiau būkite atsargūs: lantanos yra nuodingos ir gali sudirginti odą.
8. Serenčiai
Serenčiai žydi visur, todėl esame įpratę į juos nekreipti dėmesio. Tačiau tai labai ištvermingi augalai. Geriausiai jie jaučiasi augdami spiginant saulei, gana sausoje žemėje. Jei drėgnoje aplinkoje jie augs pernelyg tankiai, juos gali pažeisti puvinys, todėl jiems reikia erdvės ir oro. Jei pašalinsite nudžiūvusius žiedus, serenčiai vėl pradės žydėti, bet net jei to nepadarysite, jie vėl gana greitai sužydės. Serenčiai puikiai atbaido vabzdžius kenkėjus, todėl juos galima sodinti šalia augalų, kurie neturi tokios stiprios apsauginės funkcijos.
9. Aitriosios paprikos
Taip, techniškai aitriosios paprikos nėra gėlės, tačiau jos niekuo ne prastesnės. Dekoratyvinės paprikos gali papuošti sodą savo ryškių spalvų vaisiais. Jie paprastai būna labai maži ir juos sunku nuskinti. Liaunas paprikas reikia saugoti nuo kenkėjų, kad jie neapgraužtų augalo stiebų. Tačiau kai tik stiebeliai sukietės, nerimauti nebereikės. Dekoratyvinės paprikos būna įvairių spalvų ir gali brandinti iš karto kelių spalvų vaisius vienu metu.
10. Titonijos
Titonijos, dar vadinamos meksikinėmis saulėgrąžomis, dievina saulę – sausoje ir tinkamoje vietoje ji gali užaugti iki 2,5 m aukščio. Titonijos paprastai sodinamos už kitų gėlių ir parišamos (ypač jei tai vėjuota vieta). Titonijų sėklas galima berti į žemę po paskutinių šalnų arba sudaiginti patalpoje, likus 4 – 6 savaitėms iki persodinimo į sodą.
11. Verbenos
Yra kelios verbenų rūšys, tinkančios sodams. Dauguma jų pradeda žydėti anksti ir žydi iki pat šalčių. Verbenos gali būti stiebinės, aukštos ir ažūrinės (Verbena bonariensis) arba tiesios (Verbena rigida), užaugančios iki 1 metro aukščio.
Nuo pernelyg didelės drėgmės verbenai gresia pilkasis grybelis, tačiau yra vienas niuansas: verbenoms reikia drėgmės, kol jos įsitvirtina, tačiau vėliau jos teikia pirmenybę sausoms ir saulėtoms sąlygoms.
12. Gvaizdūnės
Gvaizdūnės yra pačios tikriausios vienmetės gėlės, kilusios iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Jos labai mėgsta šilumą ir lengvai sužydi – net ir nupjautos po dienos ar dviejų jos vėl pražysta.
Jei yra drėgna ir šlapia, senesnės veislės būna labai jautrios miltligei. Gvaizdūnės nenustoja žydėti, bet lapai nebūna išvaizdūs. Naujesnės veislės (pvz., „Profusion“ ar „Zahara“) šios bėdos neturi – jų žiedai yra šiek tiek mažesni, tačiau jų būna daugiau. Gvaizdūnės gali būti įvairiausių spalvų – nuo žaliai dryžuotų iki auksinių ir pastelinių atspalvių.
