Viena iš dažniausių pradedančiųjų daržininkų klaidų yra ta, kad jie pasisodina per daug daržovių – daug daugiau nei pavyksta suvalgyti. Jei nenorite, kad jūsų namus užverstų peraugusios cukinijos, kruopščiai planuokite daržo asortimentą. Pradėkite nuo nedaug ir auginkite tik tai, ką tikrai valgysite jūs ir jūsų šeima.
Kiek vietos reikia daržovėms auginti?
Ant milimetrinio popieriaus nusibraižykite savo sklypo planą ir pažiūrėkite, kiek vietos galite atriekti daržovių lysvėms, takeliams, o gal net šiltnamiui.
3 x 3 m dydžio daržas yra optimalus dydis 3 - 5 mėgstamiausioms daržovėms užsiauginti.
Lengviausia prižiūrėti lysves, kurių plotis siekia 70 cm.
Įprastai priežiūrai pakanka 40 cm atstumo tarp lysvių; pakeltoms lysvėms dėl bortelių reikėtų pridėti 20 – 35 cm.
Ar realu užsiauginti daržovių, jei sklype mažai vietos?
Realu. Jei protingai išnaudosite erdvę, maži sodai atliks bent kelias funkcijas. Kas sakė, kad jei turite mažą sodą ar balkoną, negalite susikurti savo oazės ir užsiauginti joje derlių? Tačiau kyla klausimas, kaip maksimaliai išnaudoti mažą erdvę ir jos galimybes.
Kokias daržoves galima auginti mažame sklype?
Visų pirma, geriausia rinktis gausiai derančias daržoves – tas, kurios nedideliame plote gali duoti didelį derlių. Visų pirma, rinkitės paprastas daržoves, kurios duoda gerą derlių. Štai dešimt paprastų ir derlingų daržovių:
Salotos;
Šparaginės pupelės ir žirneliai;
Ridikėliai;
Agurkai;
Pomidorai (lengviausia rinktis krūmines veisles arba vyšninius pomidorus);
Cukinijos, aguročiai;
Svogūnai, česnakai;
Burokėliai;
Morkos;
Lapiniai burokėliai, špinatai arba kopūstai.
Pavyzdžiui, daržą, skirtą keturių asmenų šeimai, gali sudaryti: 3 lysvės moliūgų, 1 lysvė cukinijų, 10 paprikų daigų, 6 pomidorų daigai, 12 šparaginių pupelių arba žirnelių daigų, 2 – 4 vijokliniai agurkai, 4 baklažanų daigai, 6 bazilikų daigai ir lysvė lapinių žalumynų. Į šį sąrašą galima įtraukti burokėlius ir morkas, o kai kas vietoje žirnelių gali rinktis svogūnus – iš anksto susiplanuokite savo poreikius ir pasidomėkite kiekvienos kultūros derlingumu. Atsižvelkite ir į daržovių asortimentą savo parduotuvėse: galbūt vertėtų auginti pomidorus, o ne kopūstus ar morkas, kurios yra lengvai prieinamos ir nėra brangios?
Antra, stenkitės rinktis kompaktiškas daržovių veisles, kurios išvestos auginti mažose erdvėse. Ant sėklų pakelio ieškokite žodžių „patio“, „pixie“, „mini“, „baby“, „nykštukinis“ ir panašiai.
Krūminės agurkų ir cukinijų veislės visada užims mažiau vietos, negu įprastos, į džiungles panašios veislės.
Patikrinti metodai, kaip užsiauginti daržovių nedideliame sklype
1. Nesodinkite visų daržovių vienu metu.
„Vėsiojo“ sezono daržovės, pavyzdžiui, salotos, kopūstai ir žirneliai, auga vėsesniu oru ankstyvą pavasarį ar rudenį. Rinkitės šachmatinę sodinimo tvarką. Nesėkite visų salotų sėklų vienu metu, nes kitaip visas salotas reikės suvalgyti maždaug tuo pačiu metu! Daržoves skirtinguose moduliuose sėkite su kelių savaičių pertraukomis.
„Šilumą mėgstančios“ daržovės, pavyzdžiui, pomidorai, paprikos ir agurkai, sodinami tik vėlyvą pavasarį tar vasarą, kai įšyla dirva.
Aukštas daržoves (pvz., pupeles, žirnelius ar saldžiuosius kukurūzus) sodinkite šiaurinėje daržo pusėje, kad jos neužstotų saulės žemesniems augalams.
Jei tam tikroje daržo dalyje būna pavėsis, palikite tą plotą mažesnėms daržovėms, augančioms vėsiuoju metų laiku.
2. Įsirenkite pakeltas lysves.
Vyresnio amžiaus žmonėms patogu naudotis pakeltomis lysvėmis, nes prie jų nereikia tiek smarkiai lenktis. Pakeltoms lysvėms vis dažniau naudojamas lentų rėmas, į kurio vidų supilamos derlingos žemės. Tokiose lysvėse augantys augalai efektyviau naudoja tiek vandenį, tiek trąšas.
Idealus pakeltų lysvių dydis yra 1 m x 1 m. Jei norite jas derinti su ilgomis lysvėmis, tiks ir 1 m x 3 m. Tokiu atveju tarp lovelių liks labai patogus 1 m atstumas. Geriausia lovelių išdėstymą iš anksto nusibraižyti ant milimetrinio popieriaus – taip bus lengviau suplanuoti ir sumontuoti konstrukcijas. Statydami pakeltas lysves, būtinai naudokite gulsčiuką!
Betoninės lysvės daromos iš 10 cm pločio ir 15 cm gylio pamatų. Perkelkite planą į savo sklypą, paruoškite klojinius, išliekite pamatus. Nepradėkite pilti žemių, kol pamatai visiškai neišdžiūvo. Jei norėsite, ant tokių lysvių krašto galėsite net prisėsti.
3. Šilumą mėgstančias daržoves auginkite šiltnamyje.
Mažiausias šiltnamis būna 2 m pločio ir 2 m ilgio. Tokiame šiltnamyje paprastai telpa 2 lysvės ir praėjimas tarp jų. Jei šiltnamio plotis yra 3 m, jame galima daryti jau tris lysves ir du praėjimus.
Lysvių plotis – ne daugiau kaip 80 cm, praėjimo plotis – 40 cm, o aukštis – 10 ar 30 cm. Toks šiltnamis vietos užims nedaug, o savo agurkų ir pomidorų derlių jau užsiauginsite.
4. Daržoves galite auginti ir vazonuose.
2021 metais Čelsėjos gėlių mugėje pagaliau įsitvirtino vazoninė ir balkonų sodininkystė, ir 2022 metais toliau regėsime naujoviškus mažų erdvių apželdinimo būdus – pradedant vazonais ant ratų ir baigiant vertikalia sodininkyste bei žaliaisiais stogais.
Taigi jei jums visiškai striuka su erdve, rinkitės daržininkystę vazonuose.
Balkonas, keli laisvi laipteliai, nedidelis kiemelis ar pora dėžių ant palangių – visa tai gali tapti vieta jūsų daržininkystei. Tiesiog praplėskite augalinių kultūrų įvairovę.
5. Išnaudokite daržovėms netikslines vietas.
Užsodinkite praėjimus tarp lysvių. Kas pasakė, kad tarpai tarp lysvių yra niekam nenaudingi? Tinkamai parinkę kaimynes, neturėsite problemų rūpinantis ne viena kultūra. Pavyzdžiui, kopūstus galite sodinti šalia bulvių – jie užaugs daug vėliau.
Dar viena įdomi kaimynystė – pomidorai ir serbentai. Šios dvi kultūros gali puikiai sugyventi. Pomidorai saugo serbentus nuo vabzdžių, o šie savo ruožtu prilaiko lanksčius ir aukštus pomidorų stiebus. Tačiau taip sodinti galima tik kompaktiškas veisles (tai galioja ir pomidorams, kurie sodinami gėlynuose).
Gėlynuose galima auginti ne tik pomidorus, bet ir prieskonines žoleles. Tačiau atkreipkite dėmesį į pomidorų jautrumą rugpjūčio mėnesio ligoms ankštose patalpose ir į tai, kad jiems visą dieną reikia saulės šviesos.
6. Padidinkite plotą.
Egzistuoja dar vienas sprendimas, kuris nebus greitas, bet kitais metais jau galėsite sodinti – padidinti plotą daržovėms. Tai gali būti smūgis į paširdžius tiems, kurie neįsivaizduoja sekmadienio be žoliapjovės. Tačiau galbūt atėjo laikas sumažinti vejos plotą ir atrėžti šiek tiek žemės lysvėms?
Jei turite labai suvešėjusį sodą, įprastas genėjimas ir vaismedžių formavimas taip pat gali suteikti papildomos vietos daržovėms – po apgenėtais vainikais atsiras daugiau saulėtų vietų. Čia gali augti cukinijos, moliūgai, pupelės, žirneliai ir ridikėliai – augalai su negiliomis šaknimis, kurios netrukdys vaismedžiams.
Be to, egzistuoja ištisa genėjimo technologija, kuri vaismedžiams suteikia plokščią palmėtės formą. Ji neturi jokios neigiamos įtakos medžio derlingumui – atvirkščiai, taip auginamų vaismedžių šakos gauna daugiau saulės šviesos, taigi vaisiai sunoksta greičiau. Tokia forma taip pat taupo sklypo vietą – jame galima auginti ne vieną obelį, o iš karto kelis vaismedžius.
7. Įsirenkite vertikalias žaliąsias sienas.
Vertikalios „lysvės“ leidžia padvigubinti ar net patrigubinti sodinimo plotą ir jos puikiai tinka žalumynams. Geriausias būdas vertikalioms struktūroms formuoti – piramidės arba pakopinis išdėstymas. Taip viršutiniai augalai neužstos šviesos žemiau augantiems.
Vertikalios lysvės patogios ir dėl to, kad jas paprasčiau prižiūrėti: jums nereikės lankstytis laistant ar ravint piktžoles.
8. Sodinkite kelis kartus per sezoną.
Jei gerai išanalizuosite ir pritaikysite informaciją apie daržovių sezoniškumą, per vasarą viename sklype galėsite užsiauginti kur kas daugiau daržovių. Tą pačią lysvę galima užsodinti du ar net tris kartus per sezoną. Dirvos nereikės papildomai ruošti: tiesiog išravėkite piktžoles, nurinkite nudžiūvusius augalus ir sodinkite (sėkite) vėl.
Pavyzdžiui, ridikėliai užauga anksčiausiai. Nurinkę jų derlių, toje pačioje vietoje galite sėti morkas. Žirneliai sunoksta liepą. Juos suvalgę, jų vietoje galite sodinti burokėlius, kurių derliaus sulauksite spalio mėnesį, arba kininius kopūstus. Iš anksto susidarykite sodinimo planą, kad vienu ar kitu metu neliktų neapsodintų plotų.
9. Apsodinkite pergolas.
Pergolos – puiki galimybė apsodinti jas žirneliais ar pupelėmis. Tačiau būkite atsargūs su moliūgais: per didelis moliūgų svoris gali sulaužyti konstrukciją. Iš anksto pasirūpinkite sustiprinimu arba anksti nurinkite derlių.
10. Rinkitės pakabinamas „lysves“.
Pakabinamose dėžėse ar vazonuose paprastai auginamos braškės. Tai ne tik sutaupo vietos, bet ir leidžia lengviau nurinkti derlių: prinokusios braškės nusvyra žemyn ir jas labai patogu nuskinti. Be to, jos niekada nesiliečia su žemėmis, todėl būna švarios. Tokios braškės taip pat rečiau pūva, jų nepuola kenkėjai.
Vienintelis trūkumas yra tas, kad tokiuose vazonuose braškės negali žiemoti, todėl kiekvieną sezoną jas reikės sodinti iš naujo.
Į kabančius vazonus taip pat galite perkelti sezonines gėles, o atsilaisvinusią vietą skirti daržovėms.
