Dėl to užauginti pirmąjį metų derlių mūsų šalyje reikia nemažai ūkininkų pastangų. Nepaisant to, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse pasirodė pirmieji smidrai – baltieji, kuriuos užaugino Simonas Klinavičius, ūkio „Geras šparagas“ įkūrėjas. Ūkininkas atskleidžia, kad gelbsti per pastaruosius kelerius metus pritaikyta technologija – po žeme augančias daržoves šildantys tuneliai, rašoma pranešime.
Prekybos tinklo duomenimis, smidrų populiarumas kasmet didėja. Tiesa, pirkėjams geriau pažįstami žalieji smidrai – jų sezono metu, kuris tęsiasi iki liepos pradžios, nuperkama apie keturis kartus daugiau nei baltųjų.
„Pernai lietuviškais smidrais pradėjome prekiauti tik gegužės 21 dieną – tada pirkėjams galėjome pasiūlyti tiek baltųjų, tiek žaliųjų smidrų. Šiemet ūkininko S. Klinavičiaus dėka baltųjų smidrų galima įsigyti anksčiau, o žalieji, matyt, dar kelias savaites užtruks“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Parduotuvėse kiekvienas pirkėjas gali įsidėti tiek smidrų, kiek jam norisi – daržovė nebūna sufasuota. Šiemet jos kilogramas kainuoja tiek pat, kiek ir pernai, t.y. 9,99 Eur.
Miegančius smidrus žadina šiluma
Šiaurės rytų Lietuvoje aštuonerius metus smidrus auginantis S. Klinavičius džiaugiasi, kad, pasitelkus pažangias technologijas, šiemet derlius džiugina mėnesiu anksčiau.
„Pavasaris šaltas ir vėlyvas, todėl be papildomų priemonių smidrai dar miegotų. Šiemet jau penktas sezonas, kai pirmąjį baltųjų smidrų derlių užauginame pasitelkę šildomus tunelius. Kaip žinia, baltieji smidrai auga po žeme. Reikia labai daug darbo, norint derlių nuimti – pirmiausia, turime atsidengti specialias plėveles, kad būtų galima iškasti smidrus“, – aiškina ūkininkas, kuris šią technologiją perėmė iš be galo smidrus mėgstančių vokiečių ir olandų.
Iš 0,5 ha sklypo „Gero šparago“ ūkyje kasdien surenkama nuo 50 iki 100 kg baltųjų smidrų. S. Klinavičius pasakoja smidrus pradėjęs auginti nuo žaliųjų, bet vėliau perėjęs prie baltųjų ir prie jų jau pripratinęs ne vieną tautietį.
„Palyginti su žaliaisiais, baltieji smidrai yra švelnesnio skonio, stambesni, turi ploną žievelę, kurią reikia nuskusti. O ruošiame juos paprastai – galima trumpam įmesti į karštą vandenį ir apvirti, pakepinti keptuvėje ar ant grilio, kurį aš pats asmeniškai labiausiai mėgstu dėl dūmo skonio ir aromato“, – tikina smidrų Lietuvoje populiarintojas.
Pasak jo, žaliųjų smidrų ūkis jau irgi užaugino, tik kol kas jų dar labai maži kiekiai.
„Užauginti žaliuosius smidrus, kad nenušaltų, prireikė daug metų eksperimentų. Iki tol ne kartą patį pirmą derlių sunaikindavo šalnos. Žalieji smidrai, kitaip nei baltieji, auga virš žemės, dėl to yra labiau pažeidžiami šalnų“, – dėsto S. Klinavičius.
