Tiesa kur kas liūdnesnė. Suklydus lengva pražudyti mylimą krūmą ar medelį. Ar bent jau sulėtinti jų augimą ir prarasti dalį derliaus.
Kartojame anksčiau skelbtą tekstą, kuriame mokslininkas ir žinomas sodininkas Algirdas Amšiejus pataria, kaip elgtis su trąšomis.
Jeigu imame iš augalo, turime ir duoti
Kaip teigia profesionalus sodininkas A. Amšiejus, žemę tręšti reikėtų pradėti likus 15-20 dienų iki žydėjimo. Pasak jo, paskutinis šansas patręšti žemę yra Joninės, o tręšimas per lapus gali tęstis net iki Oninių – liepos 20-tos dienos.
„Tręšimo laikas yra svarbus ir smarkiai lemia tolimesnį procesą. Yra taisyklė, kad augalas augina tik sau ir taip augins visada, nesvarbu tręši ar ne, bet jeigu tu nori derliaus, turi augalui duoti daugiau. Jeigu norime iš augalo gauti kažką sau, turime jį patręšti.
Jeigu augalo nepatręši, jisai niekada neduos per daug, jis sėklų augina tiek, kiek jam reikia gyvybei palaikyti. Jeigu vienais metais patręši augalą, o kitais ne, jis pavargsta ir metus laiko ilsisi, tad vaisių iš viso neduoda. Jeigu iš augalo imame, tai mes jam turime ir duoti. Tai taisyklė, kurios privalome laikytis“, – pabrėžia jis.
Tręšimo laikas svarbus
Pasak specialisto, pasėjus per anksti, trąšos tiesiog bus išmestos į balą. Tiesiog kai prilis trąšas išplaus vandenys, nes augalas dar neauga ir mineralų paimti negali.
Tačiau negalima tręšimo atidėti ir vėlyvam laikui.
„Jeigu patręši per vėlai, augalas nesustos augti, neapsiruoš šaltajam metų laikui ir per žiemą nušals. Žmonės renkasi tręšti visaip, reikia tai daryti tokiomis trąšomis, kurių trūksta dirvoje. Jeigu sodininkas yra geras, jis pats žino viską, ko yra dirvoje, kiek metų medelis auga, kiek jis su derliumi įsineša iš dirvos, kiek tu nualini dirvą. Vieni žmonės penkerius ar daugiau metų augina uogas ir nustemba, kai paklausiu, ar kažką duoda joms“, – aiškina sodininkas.
Reikia atlikti žemės tyrimus
A. Amšiejus pasakoja, kad žmonės dažniausiai tręšia kompleksinėmis sodo trąšomis su mikroelementais. Pašnekovas pabrėžia, kad uogoms trąšose turi būti daugiau kalio, geležies, o lapiniams augalams, kopūstams, kalafijorams reikia trąšų, kuriose nėra daug azoto. Pasak jo, medžiai samanoja todėl, nes jiems trūksta azoto, tam reikia trąšų su juo.
„Žmonės atlieka žemės tyrimus. Reikėtų pasiimti žemės mėginį, nuvykti į Agrocheminių tyrimų laboratoriją, nusistatyti žemės pH ir rūgštingumą, sužinoti, kiek yra tokių pagrindinių elementų, kaip fosforo, kalio, magnio.
Pavyzdžiui, avietės kartu su derliumi paima 15-16 kilogramų azoto iš hektaro, 20 kilogramų kalio, 10-15 kilogramų geležies. Avietės yra vienos iš daugiausiai geležies turinčių uogų. Kiekvienai augalų veislei kiekiai yra skirtingi ir kiekvienais metais reikia prižiūrėti, kas toje žemėje yra kaip bazė,“ – pabrėžia jis.
Mikrobiologija labai svarbi
Anot A. Amšiejaus, jeigu sandėlyje žmogus turi vienos rūšies uogienių, jų daugiau nepridės ir naudos tai, ką turi, jeigu jų trūksta, tada papildys, lygiai toks pat procesas vyksta ir su žeme bei jos tręšimu.
„Apskaičiuojame, kiek medžiagų išeina su derliumi ir žinome, kiek ir ko reikės. Dirvos mikrobiologija turi būti labai gera, nes be mikrobiologijos vien cheminės trąšos nepasisavinamos. Ūkininkai dabar nežiūri jokių sėjomainų, viskas auginama tik ant trąšų. Mikrobiologija yra labai svarbu, taip pat mikrobų ir humuso įterpimas į dirvą, o niekas nededa mėšlo ar augalų, kurie auginami tik žaliai trąšai", – aiškina specialistas.
