Apie tai, kaip teisingai suplanuoti savo aplinką, kiek kvadratinių metrų skirti vienam žmogui terasoje ir kaip nepadaryti kritinių klaidų, kalbamės su landšafto dizainere Vaiva Maroziene.
V. Marozienė sako, kad prieš imantis grandiozinių pertvarkų pageidautina pradėti nuo biudžeto. Pinigai svarbu.
„Dabar tinkamas laikas planuoti sodą. Pirmas žingsnis pasiimti sklypo planą ir kiemą padalinti zonomis. Čia gali atsirasti daržas, sodas, vaikų žaidimo aikštelė, pieva, gėlynai, knygos skaitymo kampas, baseinas. Reikia apsispręsti, ko reikia šeimai“, – aiškina V. Marozienė.
Ekspertė pastebi, kad žmonės paprastai jau pirkdami namą ar sodybą „paleidžia“ savo fantazijas ir nori visko tiek, kad to nebeįmanom sutalpinti. Nuo žmonių skaičiaus priklauso netgi terasos dydis. Praktiškai vienam žmogui reikia pusantro kvadratinio metro, nes reikės ne tik kėdės, bet ir staliuko. Tačiau jei tik galima terasą daryti didesnę, tuo reikia pasinaudoti, nes vasarą ši vieta akimirksniu „apsigyvendina“.
Kalbant apie vaismedžius, būtina pasiskaičiuoti kur jie augs ir kiek ploto užims. Kiemas kaip namai – miegamajame virtuvės nedarysime. Reikia atskirti daržą ir sodą. Kuriant daržą reikia vietos kompostui, įrankiams. Paprastai šie objektai būna sklypo gale ir nešioti įnagius į garažą tiesiog nepatogu. Reikia numatyti, kur stovės komposto dėžė, pašiūrė įrankiams, trąšoms. Be to, kai tiksliai žinome, ko norime, šias vietas galime pridengti.
„Standartinė šeima paprastai sodina ankstyvą ir rudeninę obelaitę, dvi kriaušes, ankstyvą ir rudeninę, keletą kaulavaisių. Šiais laikais vaismedžiai neauginami derliui, tiesiog kaip edukacijos priemonė vaikams“, – dėsto V. Marozienė ir pabrėžia, kad, pavyzdžiui, kuriant gėlyną, reikia bent 50 proc. vietos gėlynui, tiek pat vietos vejai. Jos reikia, kad būtų gražu.
Jei sklypas miniatiūrinis, tik 1 ar 1,5 aro, galima jį sudėliot taip, kad vejos nebus. Tačiau veja patartina palikti kaip atskirą zoną, kuri visus metus nesikeis. Gėlynai atskira teritorija. Taip kur kas gražiau estetiškai. Jei pradedama „kaišioti“ gėlės po vieną. Tada joms sunku augti, nes konkuruos su žole.
Projektuojant apželdinimą būtina numatyti ir tokius niuansus, kaip, pavyzdžiui, kur stovės baseinas. Nes kai augalai jau žemėje jį įterpti sudėtinga, tenka kasti griovius komunikacijoms. Tas pats su pirtimi.
„Visgi, jei turime pliką kiemą, pradėčiau nuo plano, perpiešto milimetriniame popieriuje, ir komunikacijų. Po to sodiname medžius. Į planą įtraukiame medžio lajos skersmenį koks jis bus užaugęs. Žemaūgei obeliai sode reikės bent pusantro metro. Jei sudėtinga popieriuje, kalame kuoliukus ir ištempiame virves. Juos susodinus apačioje galima sodinti gėles. Paprastai per vieną pavasarį visko nepavyksta sutvarkyti. Plikame sklype reikės bent jau viso sezono“, – aiškina V. Marozienė.
Ekspertė sako, kad, pavyzdžiui, įrenginėjant kotedžą didžiausia klaida kai norima į mažytį plotą sukišti tą patį, ką ir dideliame sode, tačiau daugelis nustemba, kad tokį plotą prižiūrėti labai sudėtinga.
Ekspertė sako, kad vieno aro profesionalus sutvarkymas gali kainuoti apie tris tūkstančius eurų. Tai želdynai su daugiametėmis gėlėmis. Jei daugiau kietų dangų, tokių kaip trinkelės, ar didelių medžių, kaina dar auga.
