Apželdintojai leidus, dalinamės įdomiausiais patarimais. Visas įrašas čia.
„Didžiausia priežiūra yra rožių nuo juodojo dėmėtumo, tai purškiu vario preparatais rudenį, pavasarį, vasarą priešgrybeliniais preparatais. Su amarais kovoju aprinkdama su pirštine, purkšti nenoriu. Kol kas sekasi, nes pilnas sodas auksaakių ir boružių. Dėl sodo derliaus, tai senas sodas, ką suėda, ką palieka, nesuku galvos, užtenka visiems. Paukščiai tik vyšnias gerokai doroja, kartais rengiu koncertą: su metaliniu kibiru ir strypu. Va taip kažkaip.“
„Su mama dar bandėm deguto muilu. Ne visagalis, bet kenkėjų sumažėjo.“
„Rožes purškiau kola,tabaku, „feiriu“, po to žaliu muilu, o buksmedžiams – buvo gyvatvore 24 m ilgio – nieks nepadėjo, amen.“
„Pavasarį visas gėles dosniai apibarstau pelenais. Kam prevencija miltligei, kam trąša. Vasarą, jei matau, kad ir vėl puola miltligė, dar kartą pakartoju. Niekuo nepurškiu nei sodo, nei daržo.“
„Įvairovė ir smėlingas gruntas tai vienos sąlygos. Bet jei turi vaismedžių sodą 100-1000 medžių privalai purkšti, dėl per gerų sąlygų kenkėjams. Taip pat ir su kitomis kultūromis. Jei jų daug vienoje vietoje, ateis laikas kai tą rojų atras kenkėjai.“
„Purškiu tik rožes. Sodo ne. Gaila boružėlių. Bet derliaus užtenka. Šiemet bandysiu pagal Algirdą Amšiejų aprišti šakas gofruotu kartonu.“
„Dar pastebėjau, kad, jei augalas dažnai serga grybinėm ligom arba puola kenkėjai, jis yra silpnas, neatsparus, augantis netinkamomis sąlygomis. Todėl tikrai verta pirkti „atsparias“ veisles ir sodinti į tinkamas sąlygas. Reikės mažiau purkšti.“
„Nemėgstu purkšti – rožė tik viena, sodas didelis. Kad apsaugoti jaunesnius medelius nuo sodinių skruzdžių prigabenamų amarų tepam kamienus spec. klijais. Tręšnes apsaugojom,jaunas obelaites,o kriaušės kamienui netiko, pakenkėm. Šiaip vyras stengiasi pomedžių nepjauti, kur varlytės turėtų pasislepti, nes yra kenkėjų, bet ir naudingų vabzdžių atsiranda. Derliaus užtenka.“
„Šiais laikais galvoti, ,kas išgyvens,tas išgyvens„ mažiausiai yra augalų nekentimas, paprasčiau tada nesodint, nes visokiu vabalų-kenkėjų, ligų, mutacijos kur kas labiau, ištobulėjusi„nei anksčiau. Pastebėjimas tik toks, kad ypatingai atvirose, vėjuotose vietose kenkėjų nebūna, arba būna kur kas mažiau. Galbūt tai dėl nuolatinės ventiliacijos, ypatingai karštuoju sezono metu, nes sodinti tie patys augalai, skirtingose vietovėse, o parazitų kiekis ant jų labai skyrėsi.
Dažniausiai purškiu per sezoną 1-2 kartus profilaktiškai, sisteminio veikimo chemikalais, tad bėdų neatsiranda.“
