Vejos – tai miopiškos miestų, priemiesčių ir vis dažniau užmiesčio monokultūrinės piktžaizdės, išstumiančios vietines ekosistemas. Ši sterili ir chemikalų persunkta dirbtinė aplinka, patyrusi milžinišką Europos įtaką, ilgalaikėje perspektyvoje neduoda jokios naudos – nesuteikia maisto, neužtikrina švaraus vandens, nepriglaudžia laukinės gyvūnijos ir neskatina saugoti kadaise turtingą Amerikos gamtinį paveldą. Maža to, nuolatinis vejų pjovimas, lydintis šią bevertę kultūrinę praktiką, didina garsinę taršą, užteršia vandenį bei orą ir sugadina daug ramių savaitgalio rytų. Amerikiečių vejos yra ne kas kita kaip netvarumo sinonimas, svetainėje roaming-ecologist.com rašo J. Crumpleris.

Kaip išsireiškė viena interneto vartotoja, vardu Carrie, „kaip šalis, mes turime pernelyg daug pievelių, turinčių pernelyg mažai naudos“.

Kiek vejų jau yra per daug? 41 mln. akrų (16,5 mln. ha). Tai reiškia, kad vejų žolė yra labiausiai paplitę dirbtinai drėkinami augalai Jungtinėse Valstijose (išskyrus Aliaską ir teritorijas jūrų salose). Laistomų vejų plotai yra triskart didesni negu laistomi kukurūzų pasėliai, ir tai yra tik kuklūs skaičiavimai. Taigi itin vertingas vanduo taškomas vien tam, kad šie milijonai akrų nevietinės žolės atrodytų nenatūraliai žali.

Vejos, kartu su eilėmis sodinamų pasėlių laukais, „pagerintomis“ ganyklomis bei urbanizacija visame pasaulyje yra vieni didžiausių veiksnių, naikinantys vietos gamtovaizdžius ir tiesiogiai prisidedantys prie laukinės gyvūnijos bei vietinių augalų nykimo. Nykstant natūraliems vietos peizažams, nyksta laukinė gyvūnija, sutrinka svarbūs ekologiniai procesai, užtikrinantys tokias išdavas kaip švarus geriamasis vanduo, silpnėja klimato kaitos buferiai ir potvynių kontrolė. Žmonijos ateitis stipriai priklauso nuo vietos gamtovaizdžių sveikatos.

Pavyzdžiui, prerijos yra svarbios dėl savo šaknų sistemos: šios tankios, plačiai išsidriekusios ir sudėtingos šaknų sistemos saugo trečdalį pasaulio anglies ir galiausiai valo mūsų būsimą vandenį, kuris iškrenta iš drėgmės pritvinkusių debesų ir prasiskverbia pro augalų pakloto, šaknų ir žemės mikroorganizmų masę. Vandens kokybė visuomet priklauso nuo anglies lygio žemėje, o prerijos yra geriausi žemės anglies fabrikai pasaulyje. (80 proc. prerijų biomasės tūno po žeme ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl prerijos yra didžiausi žemės anglies fabrikai. Augalų šaknys skaido žemę, o dalis šių šaknų kiekvienais metais žūsta, virsdamos organine materija ir suirdamos į anglį. Taip jos patręšia žemę, ir tai atliekama be jokių nuodingų cheminių medžiagų.) Vejos prerijoms neprilygsta ir niekada neprilygs.

Vienas labiausiai paplitusių vejų augalų – pievinė miglė (angl. Kentucky Bluegrass) – į JAV yra atkeliavusi iš Europos. Kitos vejų žolės (pavyzdžiui, Cynodon dactylon, Zoysia spp., Paspalum notatum ir kt.) taip pat nėra vietinės ir yra atitinkamai kilusios iš Afrikos, Japonijos bei Brazilijos.

Kodėl žmonės nesirenka vietos augalų? Priežastis ta, kad žmonės yra nekantrūs ir trokšta žolės, kuri greitai augtų, ryškiai žaliuotų, negelstų ir atrodytų plokščia tarsi stalo paviršius. Žmonės buvo įtikinti, kad tai galima pasiekti kassavaitiniu triukšmingu triūsu, maža to, dar paaukojant šiam tikslui dalį savo pajamų.

Tačiau tokios tobulos pievelės, dėl kurių yra pamišę amerikiečiai, yra savižudiškos – jos nuodija žmones, jų vaikus bei vandenį ir tai daroma dėl visiškos tuštybės. Kodėl vietoje vejos nepasirinkus sodo ar daržo? Sodas, miškas ar apželdinimas be dirbtinės laistymo sistemos yra kur kas geriau negu daug priežiūros reikalaujančios, visur paplitusios europietiško stiliaus vejos.

Pabaigai keletas iškalbingų skaičių:

Jungtinėse Valstijose kasdien vejomis paverčiama daugiau nei 5000 akrų (2023 ha) žemės.
Šiuo metu vejos užima daugiau nei 41 mln. akrų (16,5 mln. ha) ir tai yra didžiausi dirbtinai drėkinami plotai Jungtinėse Valstijose.

Amerikiečiai kasmet savo kiemuose sunaudoja daugiau nei 30 000 tonų pesticidų.

Iš 30 dažniausiai naudojamų vejos pesticidų rūšių septyniolika paprastai aptinkami ir gruntiniame vandenyje.

JAV Nacionalinis vėžio institutas nustatė, kad šeimų, kurios veją apdoroja pesticidais, vaikams tvyro 6,5 karto didesnė rizika susirgti leukemija.

Kad vejos išliktų žalios, vienas gyventojas turi išlieti 200 galonų gėlo vandens per dieną. (Žmonės besivystančiose šalyse dėl tokio kiekio vandens yra pasirengę žudyti, o amerikiečiai išpila jį dėl kvailos pievelės.)

Iš 30 rūšių vejai naudojamų pesticidų 19 gali sukelti vėžį, 13 – kūdikių apsigimimus, 21 – nevaisingumą, 26 – kepenų ar inkstų pažeidimus, 15 – toksinius nervų sistemos pažeidimus, 11 – endokrininės sistemos (hormonų) sutrikimus.

17 rūšių pesticidų aptinkami gruntiniame vandenyje, 23 rūšys gali patekti į geriamojo vandens šaltinius, 24 yra nuodingos žuvims bei kitiems vandens organizmams, kurie yra gyvybiškai svarbūs mūsų ekosistemoms, 11 yra toksiški bitėms ir 16 – paukščiams.