Kerpės nėra parazituojantys organizmai, tad medžiams nekenkia. Tačiau agronomijos mokslų daktaras sako, kad jose gali gyventi sodo kenkėjai.
„Kerpės yra apleisto sodo ženklas. Bent man jos netrukdo, medžiui nekenkia, bet kartais jose žiemoja kenkėjai arba lieka jų kiaušinėlių, kurių geriau, kad nebūtų“, – tikina jis.
Kerpės yra simbiotinis organizmas, kurį sudaro dumblio ir grybo ląstelių sąjunga.
Medžių žievė skiriasi – vienų ji yra lygesnė ir glotnesnė, kitų – daugiau grublėta. Ant grublėtos žievės susikaupia daugiau apnašų, todėl ir sąlygos kerpėms augti yra palankesnės.
Kerpių vystymuisi reikalinga drėgmė, tad po lietaus jos tarsi atgyja ir suveši net jei prieš tai, sausuoju laikotarpiu, atrodė negyvybingos.
A. Amšiejus sako, kad yra vienas būdas, kaip su kerpėmis kovoti.
„Jei žmogus pamatė, kad kerpės jau pageltonavo, tai paprasčiausias dalykas, ką jis gali padaryti – pavasarį medžius nupurkšti karbamidais. Reikia naudoti 700 g karbamido ir 10 litrų vandens. Nubraukei medelį ir tos kerpės dingo“, – tikina jis.
Pašnekovas priduria, kad užtenka medį nupurkšti vieną kartą, tik būtina įvertinti, kokia situacija yra su pumpurais.
„Tai deginantis skystis, todėl reikia purkšti tada, kai pumpuro žvynelis nėra pasišiaušęs, atsistojęs, nes jei jau yra, nudeginsim ir pačius pumpurus“, – paaiškina.
A. Amšiejus kalba, kad šį darbą reikėjo atlikti dar prieš pumpurų brinkimą, dabar jau vėlu. Kitas tokiam purškimui tinkamas laikas bus rudenį – apie spalio 15 d.
„Rudenį irgi galima purkšti. Dar geriau, nes sunaikini ir ligų likučius ant likusių lapų“, – priduria jis.