Teismo kolegija konstatavo, kad surašydama žalos nustatymo apžiūros aktą ir vėliau, jo pagrindu, Komisijos sprendimą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Komisija dokumentą surašė pažeisdama galiojančius teisės aktus, t. y. dokumentai surašyti nekompetentingai, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir aplinkos bei žemės ūkio ministrų pasirašyto įsakymo dėl Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Po tokio teismo sprendimo Lazdijų rajono ūkininkas Vilius Rudinskas neteko teisės iš medžiotojų sulaukti laukinių žvėrių padaryto žalos atlyginimo – 1 100 eurų.

Komisijos sprendimas – neteisėtas

Pats ūkininkas stebisi, kad nuostolį patyrė dėl savivaldybės administracijos valdininkų nekompetencijos, ir klausia, kas atlygins patirtus nuostolius – tiek dėl šernų nuniokoto kukurūzų lauko, tiek dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valdininkų žioplumo.

„Aš, kaip nukentėjusysis, padariau viską, kad minėtas pažeidimas būtų užfiksuotas ir žala būtų nustatyta bei apskaičiuota institucijos, kuri pagal įstatymą yra kompetentinga tokį vertinimą atlikti.

Minėta Komisija nėra koks „užklasinis ratelis“, o oficiali valstybės įgaliojimus turinti institucija, į kurią kreipdamasis aš neturėjau jokių abejonių dėl jos kompetencijos ar įgaliojimų teisėtumo. Mano lūkesčiai, kad ginčą tarp manęs ir medžiotojų išspręs oficiali įgaliota institucija, turinti tam viešojo administravimo įgaliojimus, buvo teisėti ir pagrįsti. Dabar gi, aš net negaliu apskųsti teismo sprendimo, nes esu tik trečioji proceso šalis, ir ar savivaldybė skųs tokį sprendimą – man nežinoma.

Jeigu skųs, reikės laukti teismų pabaigos, ir tuomet, jei sprendimas bus ne mano naudai, aš galėsiu paduoti į teismą jau pačią savivaldybę, t. y. ant mano pečių gula būsimos teismo išlaidos ir kita. Procesas, vėlgi, užsitęs mėnesius, o gal ir metus, jei savivaldybė nesutiks atlyginti žalos gražiuoju. Žodžiu, rankos svyra, nežinau, kaip elgtis ir ką daryti. Neturiu nei laiko, nei pinigų teismams, man sėja ant nosies, o aš esu priverstas laiką gaišti pirštu badydamas valdininkų klaidas“, – sakė ūkininkas Vilius Rudinskas.

Medžiotojai
Foto: Asmeninio albumas

Per tūkstantį eurų nuostolio patyręs ūkininkas stebisi ir tuo, kad tarp Komisijos narių galimai yra ir medžiotojų būreliams priklausančių asmenų.

Teismo sprendime – valdininkų klaidos

Kauno apygardos administracinio teismo sprendime teisėjai juodu ant balto „pabaksnojo“ į Lazdijų rajono savivaldybės valdininkų nekompetenciją, o gal ir nedeklaruojamą solidarumą.

Teismo sprendime konstatuojama, kad surašydama sprendimą dėl padarytos žalos Komisija nenurodė, ar tikrino, ar ūkininko pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus (pats ūkininkas sako, kad tą įrodo Nacionalinei mokėjimo agentūrai kasmet teikiamos pasėlių deklaracijos), taip pat nebuvo tinkamai išmatuoti visi nuniokoti plotai, nenurodoma, kokiu prietaisu buvo matuojama išmatuoti plotai, ar matavimo prietaisas yra praėjęs metrologinę patikrą ir kada, ar tokia patikra buvo galiojanti matavimų metu, taip pat užkliuvo ir faktas, kad oficialų raštišką skundą savivaldybei dėl žalos medžiotojas pateikė vėliau nei taisyklėse nurodomos trys dienos po žalos pastebėjimo datos, neaprašyta, ar tikrai minėtame lauke buvo kukurūzai, nes aktas surašytas nukirstame lauke, ir kita.

Teismas taip pat kvestionuoja ir tariamą medžiotojų būrelio atstovų sutikimą dėl surašytų savivaldybės Komisijos dokumentų turinio – pasak teismo kolegijos, medžiotojai pasirašė tik dėl to, kad „iš Apžiūros akto turinio matyti, jog Būrelio atstovai sutiko su aplinkybe, jog žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai“.

Dar daugiau – Lazdijų rajono savivaldybės Komisija, pažeisdama galiojantį žalos nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos aprašą, vėlavo surengti posėdį dėl žalos nustatymo fakto: pasėlių apžiūros aktas surašytas pernai metų spalio 8-ąją, o posėdis, kuriame priimtas sprendimas, vyko tik spalio 20-ąją, nors tai padaryti būtina per septynias dienas.

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė sako, kad apie teismo sprendimą „jau žino, tačiau dar neįsigilino tiek, kad būtų galima priimti sprendimą, kaip toliau savivaldybė elgsis“.
„Bet kuriuo atveju, noriu pabrėžti, kad jei ūkininkui nepalankus sprendimas ir finansinė žala atsirado dėl savivaldybės administracijos darbuotojų nekompetencijos ar klaidos, savivaldybė darys viską, kad toks sprendimas būtų ištaisytas, o žala – atlyginta. Savo ruožtu, bus pavesta savivaldybės administracijos direktorei sudaryti komisiją dėl galimo darbuotojų darbo drausmės pažeidimo ir neeilinės kompetencijų atestacijos. Apie priimtus sprendimus informuosime tiek ūkininką, tiek visuomenę“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės merė.

Istorijoje – ir valdininkų interesų konflikto ausys

Tuo tarpu nuo šernų, medžiotojų ir savivaldybės valdininkų nukentėjęs ūkininkas V. Rudinskas sako nuo pat istorijos pradžios jautęs spaudimą iš savivaldybės administracijos ir pačios komisijos narių dėl savo sprendimo rašyti oficialų skundą savivaldybei dėl padarytos žalos nustatymo.

„Atvykę į lauką komisijos pirmininkas Saulius Pockevičius man primygtinai liepė „tartis su medžiotojais“, nes, kaip aiškino, „ne taip lengva teismuose įrodyti bus“. Vėliau, jau sužinojus, kad medžiotojai apskundė savivaldybės sprendimą, man į mobilųjį telefoną skambino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Petrauskas, kuris priekaištavo, kad po mano „nesutariamo charakterio savivaldybė paduota į teismą“. Tai aš atsakiau, kad koks mano reikalas, kad paduota? Bet jie taip atbaido, ir ūkininkai dažniausiai nesikreipia, nes žino, kokius kelius reiks praeiti, norint už savo teises pastovėti“, – sakė nukentėjusysis ūkininkas V. Rudinskas.

Kaip matyti iš Komisijos protokolo, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl žalos nustatymo, iš septynių komisijos narių posėdyje dalyvavo penki. Jame nebuvo pakviestas dalyvauti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus atstovas, medžioklės ekspertas Anatolijus Palionis, kuris, kaip Komisijos narys, atstovauja savivaldybėje veikiančių medžiotojų būrelių interesus. Pats A. Palionis patvirtino, kad apie posėdį jam buvo pranešta „tuomet, kai komisija jau buvo laukuose“.
Redakcijos žiniomis, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ilonos Šaparauskienės įsakymu sudarytai komisijai vadovauja Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, valstybės tarnautojas Saulius Pockevičius.

Medžiotojai
Foto: Asmeninio albumas

Jis yra Lazdijų rajono Kapčiamiesčio medžiotojų būrelio narys.

Komisijos nariu taip pat yra ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Lazdijų aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Evaldas Brusokas.

Pastarasis taip pat yra medžiotojas, tačiau apie tai nėra deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. E. Brusokas interesų deklaracijos iš viso nėra pateikęs, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymą tai yra privaloma, mat šis valdininkas kartu yra ir politikas – Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, priklausantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai.

Jis Komisijos dėl žalos nustatymo posėdyje taip pat nedalyvavo.

Medžiotojų būreliui, kaip matyti iš viešų ir privačių interesų deklaracijos, priklauso ir ūkininkui V. Rudinskui skambinęs Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Petrauskas. Pastarasis yra Lietuvos socialdemokratų partijos Lazdijų skyriaus pirmininkas.

Istorijos pradžia – dar praėjusiais metais

Visos šios istorijos pradžia siekia pernai metų vasarą. Tuomet pieno ūkį laikantis Lazdijų rajono ūkininkas V. Rudinskas savo 7,66 hektarų kukurūzų pasėlių plote aptiko šernų išknistas „salas“.
„Išguldyta ištisais plotais, ištrypta, išvoliota, visas derlius sumintas į purvo „vonias“. Rankos svyra, nežinau, ką daryti. Kukurūzai melžiamoms karvėms yra itin vertingas pašaras, taip paprastai žaliavos silosui nenupirksi. Nežinau, nei kuo, nei už ką reiks suktis, bijau, kad teks išparduot galvijus“, – tuomet pasakojo V. Rudinskas.

Ūkininko pasėliai yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelio medžioklės plotuose.

V. Rudinskas rugsėjį pasakojo susisiekęs su būrelio vadovais – buvusiuoju, Stasiu Pečiuliu, ir dabartiniu – tos pačios Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnu Virginijumi Goliku.

„Nei vienas jų po velnių nesiunčia, supranta, kad iš dalies ir medžiotojų kaltė, jog šernų populiacija praktiškai nevaldoma. Medžiojami antramečiai patinai, o paršavedės – toliau vadas veda, ir mano kukurūzai joms yra išganymas. Kreipiausi į medžiotojų būrelį, kurio medžioklės plotuose yra mano pasėlių laukas. Jie pažadėjo išsiaiškinti ir kompensuoti, jei ten tikrai šernai iškniso“, – pasakojo praėjusį rudenį ūkininkas V. Rudinskas.

Kol medžiotojai „aiškinosi“, o ūkininkas vis laukė, atėjo laikas kirsti lauką, ir spalio mėnesio pirmosiomis dienomis kombainu įvažiavęs į pasėlius, V. Rudinskas nustėro – nuniokotų pasėlių plotai buvo didesni, nei buvo spėta iš pradžių.

„Aš gi nelaksčiau po pasėtus hektarus ir nemačiau visko. Kai pradėjau kulti – tada ir pasimatė tikras vaizdas“, – prisimena ūkininkas.

Vyras tuomet iš karto kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, kuri, pagal galiojančias tvarkas, atsakinga už medžiojamų gyvūnų padarytos žalos konstatavimo, įvertinimo ir apskaičiavimo eigą.

Savivaldybės administracijos komisija, keletą kartų važinėjusi į Strumbagalvės kaimą Lazdijų rajone, kur buvo ūkininko V. Rudinsko kukurūzų pasėlių laukas, išmatavo nuniokotus plotus – 0,65 ha, ir pernai metų spalį surašė pasėlių sunaikinimo aktą bei įpareigojo medžiotojų būrelį nuostolius – 1 107 eurus – ūkininkui kompensuoti.

Ant minėto akto ir sprendimo yra pasirašę ir A. Kirsnos medžiotojų būrelio atstovai, kurie jokių pastabų ar prieštaravimų tuo metu nepareiškė.

Medžiotojai persigalvojo dėl žalos atlyginimo

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad medžiotojai po kurio laiko persigalvojo, ir apskundė teismui minėtą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos sprendimą, prašydami jį panaikinti.

„Jie skundžia, jų žodžiais, procesinius dalykus, kurie esą yra pažeidimai. Paprasčiau kalbant, teigia, kad komisija aktą surašė ir baudą paskyrė neteisėtai. Mes su tokia medžiotojų pozicija nesutinkame, ir toliau jau aiškinsimės teisme“, – šių metų sausį, paaiškėjus, kad medžiotojai savivaldybę padavė teisman, sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Jasiulevičius, vėliau Lazdijų rajono savivaldybei atstovavęs ir teisme.
Aštrios Kirsnos medžiotojų būrelio pirmininkas, Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas Virginijus Golikas sakė, kad ūkininkui tuomet siūlė 200 eurų, tačiau jis reikalavo 1000 eurų.

„Buvome pasiūlę 200 eurų, ir būtume išsiskirstę. Nesutiko, tai mes dabar jau irgi ne pėsti – skundžiame komisijos sprendimą, nes tiesiogiai ūkininko paduoti į teismą mes negalime, aktą mums surašė savivaldybės atstovai. Tai mes dabar įrodinėjam, kad iš tiesų tai apžiūra lauko buvo atlikta nekvalifikuotai, o pats ūkininkas apsiskundė jau tik tada, kai nukūlė kukurūzus. Tai realiai objektyviai įvertinti, kiek ten ploto buvo išguldyta jau kaip ir nebuvo įmanoma, o komisija ėmė ir sumatavo, ir paskaičiavo. Tai dabar tegu jau teismas aiškinsis“, – sausį sakė medžiotojų būrelio vadovas V. Golikas.

„Apie tai, kad jie kreipėsi į teismą, aš atsitiktinai sužinojau iš savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Petrausko, į kurį kreipiausi dėl savo skundo eigos, bet pats jokių dokumentų ar pranešimų iš teismo nebuvau gavęs“, – sakė V. Rudinskas, į teismo procesą įtrauktas trečiąja šalimi tik po to, kai pats tokią iniciatyvą parodė.

Tuo tarpu medžiotojų atstovas V. Golikas sako, kad kartais ūkininkai nori sugudrauti, siekdami išsireikalauti iš medžiotojų pinigų neva už laukinių žvėrių padarytą žalą pasėliams.
„Turėjom neseniai atvejį toje pačioje Būdviečio seniūnijoje. Ūkininko pretenzijos buvo, kad kukurūzus šernai iškniso. Tai nuvažiavom, apžiūrėjom, radom jaučių priminta, išmatų. Tada ūkininkas prisipažino, kad jo jaučiai buvo atitrūkę, tai galėjo ir naminiai galvijai kukurūzus ištrypti“, – sausį, po kreipimosi į teismą, sakė V. Golikas.

„Norėsi mušti, lazdą rasi. Medžiotojai Lietuvoje pinigų advokatams turi daugiau nei paprasti kaimo ūkininkai. Tai šitas faktas ne vieną ūkininką atbaido nuo tiesos ieškojimų, nes mums reikia sėti, pjauti, karves melžti, o jie gali nusisamdyti advokatus, kurie už juos reikalus tvarkys. Tai čia, reikia suprasti, buvo toks „kirvis ant akmens“, principo reikalas, kad jei tu, vyruti, nenori tos jų 200 eurų išmaldos, tai mes dar iš tavęs bent kuro išlaidoms važinėjimui po teismus atsigriebsime“, – apie pasikeitusią medžiotojų poziciją dėl žalos atlyginimo yra sakęs V. Rudinskas.