Vieni perdirbėjai medienos gabenasi iš Latvijos arba Estijos, kiti bando išnaudoti Lietuvoje esančius resursus.

Medienos perdirbėjai tvirtina, kad alternatyvų kaimyninėse šalyse sunku rasti perdirbėjams, kuriems reikia daug žaliavos, o situaciją dar labiau komplikuoja brangstantis transportavimas. Be to, pasak jų, sutrūkinėjusios žaliavų tiekimo grandinės padidino ir produkcijos kainas.

Į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje tarptautinė bendruomenė reagavo griežtai ir Maskvai pritaikė griežčiausias iki šiol ekonominio poveikio priemones, be to, kovo pradžioje Europos Sąjunga sugriežtino sankcijas ir Baltarusijai – ji negali eksportuoti į Bendriją cemento, geležies ir plieno, gumos, taip pat medienos produktų.

„Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos riboja (Lietuvos – BNS) prekybą su šiomis valstybėmis, o prekyba su Ukraina sutriks dėl šioje šalyje Rusijos vykdomo karo. Dėl to gali trikti skiedrų, pjuvenų bei pjautinės medienos tiekimas. Medienos skiedrų bei pjuvenų importo sumažėjimą gali pajusti katilinės, granulių, briketų ir drožlių plokščių gamintojai“, – teigia Valstybinė miškų tarnyba.

Augant kainoms klientai atsisako užsakymų

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Urbis teigia, kad rusišką pjautinę medieną naudojusios įmonės patiria didelių problemų, o situacija yra įtempta ir sudėtinga.

Pasak jo, padėtį dar labiau komplikuoja ir tai, kad iš Lietuvos išvežama daug vietinės žaliavinės medienos.

„Lietuvos valstybė su valstybinių miškų medienos pardavimu buvo visokių cirkų prisidirbusi, kad mes negalėdavome jos įsigyti arba labai didelis kiekis buvo nuperkama ir išvežama žaliavinės medienos, tai iš tikrųjų buvo padaryti užpirkimai Rusijos medienos“, – BNS sakė A. Urbis.

„Galiu pasakyti, kad kaip jautėme anksčiau medienos (trūkumą – BNS) dėl išvežimo, (...) paaštrėjo situacija, kad dabar užsidarė kitos rinkos, iš kurių mes atsiveždavome medieną“, – pridūrė jis.

Didmeninės medienos prekybos bendrovės „Baltic Timber Company“ direktorius Renvidas Raudys teigė, jog įmonė spygliuočių medieną pirkdavo Baltarusijoje, o maumedis būdavo tiekiamas iš Sibiro. Jo teigimu, dabar jos atsivežti nebėra galimybių.

„Išvis mašinų nėra. Galime vežtis ir mokėjimus pasitikrinome čia praeitą savaitę su buhalterija, viskas lyg funkcionuoja, viskas yra tas pats, bet nėra su kuo atsivežti. Iki sienos mes dar galime atsivežti vagonais, kurie važiuoja iš Tolimųjų Rytų, o per Lietuvos sieną nepravažiuojame“, – BNS sakė R. Raudys.

Pasak jo, įmonė alternatyvių žaliavų rinkų ieško Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje. Vis dėlto dėl komunikavimo problemų su partneriais Suomijoje ir Švedijoje vienintelė alternatyva lieka Baltijos šalys.

Tačiau, anot R. Raudžio, alternatyvų paieškos atsispindi didesnėse produkcijos kainose – joms padidėjus kai kurie klientai atšaukia užsakymus.

„Kainos didėja visu pirma ir kainos pasiekė tokį lygį, kad jau vietiniai klientai nebeįperka, atsisako savo užsakymų“, – teigė „Baltic Timber Company“ direktorius.

„Kainos auga labai greitai, jos, tiesiog, kiekvieną dieną keičiasi, nes visi nori uždirbti ant šitos bangos. Todėl, kai su klientais suderini vieną kainą, o medieną gauni po trijų-keturių dienų, jau kainos skiriasi ir klientai atsisakinėja“, – teigė jis.

Pasak R. Raudžio, pastaruoju metu įmonės produkcijos kaina, priklausomai nuo konkrečių gaminių, augo 20–50 proc.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Alternatyvų kitose šalyse rasti ne visuomet lengva

Valstybinė miškų tarnyba teigia, jog Lietuva neturėtų pajausti pjautinės spygliuočių medienos stygiaus, nes netoli yra daug ją eksportuojančių valstybių, pavyzdžiui, Latvija ar Skandinavijos šalys. Institucijos teigimu, sunkiau bus kompensuoti ąžuolo medienos importą iš Ukrainos.

Vis dėlto, anot A. Urbio, įsigyti medienos kitose ES šalyse yra sudėtinga. Dar sunkiau, pasak jo, alternatyvų rasti tiems medienos perdirbėjams, kuriems reikia didelio kiekio žaliavų. Todėl A. Urbis sako, kad asociacijos įmonės alternatyvų bando ieškoti Lietuvoje.

„Nedideliais kiekiais visi iš kažkur kažką prisigraibo. Bet įsivaizduokime, kad reikia dešimt tūkstančių, penkiasdešimt tūkstančių, šimto tūkstančių kubų (...) Ruošinukams baldiniams (gaminiams – BNS) jos tiek daug nereikia. Bet jeigu mes kalbame apie statybinę medieną, jos reikia daug vežtis“, – teigė Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas.

Jo teigimu, prie viso to dar prisideda ir transportavimo kaštai.

„Įsivaizduokite, jeigu šiandien man reikėtų parsivežti (medienos – BNS) iš Estijos, o tai reiškia, kad aš važiuoju su miškovežiu, kuriuo realiai gali vežtis apie 20–30 kubų, priklausomai nuo medienos svorio. O jeigu man reikia penkių tūkstančių – kiek man reikės suvažinėti? Galbūt kažkokioms nedidelėms įmonėms, kurios gamina kažkokią statybinę produkciją, visas šis reikalas yra visai nieko. O įmonėms, kurios perka didesniais kiekiais – du šimtus ar tūkstantį kubų – štai kur yra problema“, – teigė A. Urbis.

Pasak jo, nuo karo Ukrainoje pradžios asociacijai priklausančių įmonių produkcija pabrango apie 15 proc., tačiau, jo teigimu, kainas dar labiau didins augantys kuro kaštai.

Sumažėjęs skiedrų importas nepaveiks šilumos kainų

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, pernai skiedrų ir pjuvenų į Lietuvą importuota 1,2 mln. kub. metrų, o pagrindinė skiedrų tiekėja Baltarusija į Lietuvą patiekė apie 80 proc. šio importo.

„Trumpoje perspektyvoje dėl Rusijos puolimo prieš Europą šio kiekio nebūtų galima kompensuoti net ir visiškai sustabdžius eksportą“, – teigia tarnyba.

Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius, remdamasis tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, BNS tikino, kad 2020 metais skiedros iš Baltarusijos tesudarė 20–30 proc. viso jų importo, o pernai šie skaičiai krito iki 10–15 proc.

„Mes deginame realiai lietuvišką biokurą jau visi metai ir anksčiau deginome. To baltarusiško nebuvo tiek daug, kiek jūs sakote“, – teigė V. Lukoševičius.

Jo teigimu, sumažėjęs baltarusiškų skiedrų importas neturės įtakos šildymo kainoms.

„Šildymo kainas lemia dujos – dujos konkuruoja su biokuru visoje rinkoje. Tai dujos pabrango penkis kartus, o biokuras du su puse karto“, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos pernai įvežta 590 mln. eurų vertės medienos

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos medienos ir jos gaminių, įskaitant popierių ir baldus, įvežta už 590 mln. eurų – tai sudarė 30 proc. bendro šios produkcijos importo. Vien iš Baltarusijos importuota 15 proc., Rusijos – 11 proc., Ukrainos – 4 proc. medienos ir jos gaminių.

Apvaliosios medienos iš Baltarusijos ir Ukrainos pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo importuota, o iš Rusijos pernai jos įvežta 5,1 tūkst. kub. metrų – tris kartus mažiau nei 2020-aisiais.

Tuo metu pjautinės medienos importo mastai iš šių šalių didesni: pernai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos įvežta 1,07 mln. kub. metrų, o bendras jos importas siekė 1,45 mln. kub. metrų. Iš Baltarusijos importuota pusė, iš Rusijos – 20 proc., iš Ukrainos – 6 proc. medienos.

Iš 516 tūkst. kub. metrų pernai į Lietuvą įvežtų drožlių ir orientuotų skiedrų plokščių (OSB) 14,5 proc. atkeliavo iš Rusijos, 12,4 proc. – iš Baltarusijos.