Ministerija teigia, jog apie sugriuvusią Lapojos upelio užtvanką Palapojos kaime pranešė Valstybinė miškų urėdija. Jos duomenimis, užlieta dalis aplink esančio miško bei dalis miško kelio, iš viso – apie 10 ha ploto.
Į įvykio vietą atvykę miškininkai ir Kaišiadorių savivaldybės atstovai ją apžiūrėję teigia, kad situacija kontroliuojama ir pavojaus nėra. Aplink upelį yra išskirtos miško teritorijos, paliktos gyvajai raidai, tad vertinti žalą sudėtinga. Anksčiau buvęs vidutiniškai apie 1 metro pločio upelis šiuo metu išsiplėtęs iki maždaug 20 metrų, Valstybinės miškų urėdijos atstovai pastebi, kad upelio srovė jau silpnėja ir tikisi, kad vanduo netrukus atslūgs.
Tai viena iš užtvankų, pastatytų sovietmečiu, maždaug prieš 60 metų, jos savininkas nežinomas.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, šis incidentas įrodo, kad dabartinė strategija užtvankų klausimu yra teisinga.
„Nekokybiškas užtvankas griauname ir to nesustosime daryti. Užtvankos ne tik užkerta kelią žuvų migracijai ir sveikai upių ekosistemai, tačiau kartu kelia grėsmę ir aplinkinėms teritorijoms“, – situaciją komentavo S. Gentvilas.
Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų – daugybė jų statytos dar sovietmečiu ir dalis jų tapo bešeimininkėmis. Jos kelia rimtų problemų, nes dalis kenkia upių ekosistemoms, yra avarinės būklės.
Ministerija vienu savo prioritetų įvardija siekį išmontuoti bešeimininkes ar savivaldybėms priklausančias užtvankas, kad būtų atkuriami žuvų migracijos koridoriai ir natūralios upių vagos.
Pasak ministerijos, iki metų pabaigos numatoma sukurti finansinės paramos modelį, kuris padėtų savivaldybėms greičiau šalinti tokias užtvankas. Pažymima, kad dėl užtvankų stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių.
Mokslininkų skaičiavimais apie 20 proc. šalyje esančių užtvankų yra blogos techninės būklės. Neprižiūrimų užtvankų avarijos jau yra įvykusios Mažeikių, Radviliškio, Kretingos, Telšių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Vilniaus rajonų savivaldybėse.
Aplinkos apsaugos agentūros 2020-aisiais atliktais skaičiavimais, trečdalis užtvankų kelia pavojų žmonių saugumui ir aplinkai. Galimos žalos atlyginimo klausimas iškyla subjektams, turėjusiems inicijuoti bešeimininkio turto perėmimo ir jo saugumo užtikrinimo procedūras.