Į danielių aptvarą atvykusi darbuotoja išvydo siaubo filmo vertą vaizdą. Į aptvarą prasiveržęs šuo išpjovė kone visą bandą ir dargi puolė pačią moterį. Dvaro kolektyvą ne mažiau nei pati nelaimė sukrėtė valstybinių institucijų požiūris.
Puolė ir darbuotoją
Ne tik atgaivintu kultūros paveldu, bet ir augintiniais garsėjantis Panevėžio rajono perlu vadinamas Bistrampolio dvaras patyrė nemenką smūgį. Į grakščiųjų danielių aptvarą atvykusi darbuotoja išvydo siaubo filmo vertą vaizdą. Į aptvarą prasiveržęs šuo išpjovė kone visą bandą ir dargi puolė pačią moterį.
Po kelių dienų paaiškėjo, kad dvaro teritorijoje galėjo siautėti net ne vienas, o keturi iš netoliese esančios neaptvertos sodybos atklydę agresyvūs mišrūnai.
Dvaro kolektyvą ne mažiau nei pati nelaimė sukrėtė valstybinių institucijų elgesys. Šungaudžiams savaitgalį nedirbant, aptvare lakstančio šuns niekas nepuolė gaudyti.
„Šuo drąsiai galėtų ir žmogų užpulti, o jei dar sutiktų vaikų, bet niekam tas nerūpi. Ir tai yra tragedija“, – rėžė Bistrampolio dvaro atgaivintojas kunigas Rimantas Gudelis.
Pastaruoju metu užsienyje viešėjęs dvasininkas nelaimės dieną kaip tik grįžo iš kelionės, kai oro uoste sulaukė skambučio su sukrečiančia žinia.
Pirmoji apokaliptinį vaizdą išvydo į aptvarą pašerti danielių atėjusi darbuotoja. Jai prieš akis atsivėrė eilė išguldytų negyvų danielių perkąstomis gerklėmis.
Sukrėstos darbuotojos laukė dar didesnis smūgis. Pasak R. Gudelio, ją pačią puolė didžiulis šuo.
„Darbuotoja išbėgusi vos spėjo uždaryti aptvaro vartus ir įšokti į automobilį. Ji iš karto puolė skambinti tarnyboms. Policija pasirodė po 1,5 val.“, – pasakojo dvasininkas.
Žudikas liko laisvėje
Po mišrūno siautėjimo aptvaras atrodė klaikiai. Maždaug 3 ha teritorijoje, tai vienoje, tai kitoje vietoje, gulėjo kruvini negyvi danieliai. Šuo papjovė 22 šiuos žvėrelius. Anot kunigo, vieno danieliaus kaina preliminariai siekia apie 300 eurų. Tragiškos žūties pavyko išvengti tik trims patinams. Jie iš karto buvo perkelti į kitą vietą arčiau dvaro pastatų.
R. Gudelis sako likęs priblokštas, kad aptvare toliau lakstantis didelis agresyvus šuo policijai nepasirodė vertas dėmesio.
„Įdomiausia, kad Panevėžio policija pasakė: šuo aptvare, dabar jį saugokit, nelieskit, o mes išvažiuojam. Nusikaltimas padarytas, turtinė žala didžiulio masto, mano nuomone, policija turi pati pasiimti nusikaltimo įrankį – tą baisų šunį ir ieškoti jo šeimininko. Bet policija nurodė, kad šuns, lakstančio tame pačiame aptvare, kur liko gyvi dar trys danieliai, negalime liesti, ir išvažiavo“, – piktinosi dvasininkas.
Pagalbos neprisišaukė
Dvaro darbuotojai patys bandė šauktis pagalbos kur tik įmanoma. Tačiau Panevėžio mieste ir rajone beglobių gyvūnų gaudymu užsiimančios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ šungaudžiams savaitgalis – ne darbo dienos, o savanoriškos gyvūnų globos draugijos neturi galimybių gaudyti agresyvių, pavojų keliančių šunų.
„Dvaro darbuotojai buvo šokiruoti – įsivaizduoju, koks kraupus vaizdas. Deja, mūsų draugijoje dirba tik savanoriai, dalis jų šiuo metu dar ir serga. Be to, mes net neturime galimybių gaudyti agresyvių gyvūnų, mes tik priimame ir rūpinamės beglobiais“, – apgailestavo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
Panevėžio mieste ir rajone už gyvūnų gaudymą atsakingos įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas teisinosi ne darbo dienomis irgi niekuo negalintis padėti.
„Sutartyse ir su miesto, ir su rajono savivaldybėmis numatyta, kad mes dirbame tik darbo dienomis. Kitu laiku niekuo padėti negalime. Bet koks žmogus negali gyvūnų gaudyti. Tą atliekantys mūsų darbuotojai yra specialiai apmokyti dirbti su agresyviais gyvūnais, turi ir skiepus, bet jų ne darbo dieną negaliu siųsti dirbti“, – aiškino įmonės vadovas.
Pasak R. Gudelio, pirmadienį šuns aptvare nebebuvo.
„Šuo prasigraužė tvorą ir paprasčiausiai išbėgo. Laisvėje jis gali pulti bet ką – žmogų, gyvūną. Tas šuo kaip serijinis žudikas. Pasirodo, prieš šešetą dienų dar vienam ūkininkui toje pačioje seniūnijoje išpjovė penkis danielius. Valdiškom institucijom, kurios turėtų tuo rūpintis, absoliučiai niekas nerūpi“, – nuoskaudą liejo R. Gudelis.
Išmokytas kovoms
Nelaimės dieną į pagalbą atskubėjęs veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža net neabejoja, kad į aptvarą įsisuko ne vilkas, o tikrai šuo.
Veterinarui atvykus, šuo buvo pasislėpęs aptvare, turbūt laukdamas, kol visi pasitrauks. Su laukiniais gyvūnais dirbantis A. Lūža surizikavo įeiti į aptvarą. Jam pavyko išbaidytą šunį nufotografuoti.
„Šuo mišrūnas. Prie jo arti nepriėjau, bet mačiau, kad gero įmitimo. Pjovė tikrai ne iš bado.
Kiekvieną danielį iščiupinėjau. Tiksliai griebta už gerklės, sutraiškyti kvėpavimo takai, po to griebta už nosies ir uždusinta. Kitų draskymo požymių nėra. Šuo žudė nusižiūrėtą auką iš eilės po vieną. Jei į apvarą būtų įsisukęs vilkas, būtų bent pusę danielių suėdęs“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas.
Iš užpuolimo žymių jis spėja, kad šuo gali būti dresuojamas kovoms.
Manoma, kad į aptvarą mišrūnas pateko vienoje vietoje prie tvoros aptikęs akmenų krūvą.
„Užšokta ant vieno, antro, trečio akmens ir galiausiai įšoko į voljerą“, – šuns pėdsakus atsekė A. Lūža.
Viename aptvaro kampe matyti tinklinėje tvoroje išmušta skylė. Manoma, kad ją išdraskė danieliai, atakuojami žudiko įspeisti į kampą.
Spėjama, kad šuo aptvare darbavosi dvi dienas – kai kurių danielių maitos jau buvo išsipūtusios.
„Nieko nuostabaus, kad pirmųjų aukų niekas nepastebėjo – būrys danielių ganėsi kraštiniame aptvare“, – sako A. Lūža.
Nukentėjusiųjų daugėja
Šuns nužudytų danielių maitas iš aptvaro surinko pats veterinaras kartu su dvaro darbuotoju. Negyvi gyvūnėliai sukrauti silosinėje, kol jų paimti atvyks gyvūnų utilizavimu užsiimanti įmonė iš Rietavo.
Pasak A. Lūžos, jam betvarkant danielių maitas, į dvarą atvykusi vietinė ūkininkė papasakojo neseniai irgi tokiomis pačiomis aplinkybėmis netekusi penkių danielių. Apžiūrėjusi aptvare rastus šuns pėdsakus, ūkininkė teigė panašius mačiusi ir savo valdose.
Ilgametę darbo patirtį turintis A. Lūža pripažįsta pirmą kartą susidūręs su tokio masto nelaime.
„Yra buvę, kad šuo papjovė vieną kitą veršį ar paršiuką kieme. Bet tai buvo tokie pusiau pateisinami aplaidumo dalykai“, – sako veterinarijos gydytojas.
Pareigūnams padėkos
Visgi A. Lūža teigia policijos pareigūnams ne tik neturintis pretenzijų. Anaiptol – turi už ką jiems padėkoti.
„Esu dėkingas Panevėžio policijos vyrams, padėjusiems viską tvarkyti, netgi jiems padėką rašysiu“, – tvirtino veterinaras.
Anot jo, įstatymai tokie, kad nei veterinarijos gydytojas, nei nuostolius patyręs išpjautų gyvūnų savininkas, nei pati policija neturi teisės kišti rankų prie privačios nuosavybės – palaidūno šuns.
Jį gaudyti turėjo tuo užsiimanti įmonė, bet šioji savaitgalį ilsėjosi.
O kviestis į pagalbą medžiotojus, veterinaro teigimu, irgi draudžia teisės aktai.
„Negalima kaltinti nei manęs, nei dvaro, nei policijos. Šunį turėjo gaudyti įmonė, sudariusi sutartį su rajono Savivaldybe“, – pabrėžė A. Lūža.
Jis neabejoja, kad nustatyti kaltininką – mišrūno šeimininką, nebus lengva. Pasak veterinaro, akivaizdu, kad užsiimantieji nelegaliu verslu, šunų kovomis ar laukinių gyvūnų žudymu, tikrai savo augintinių mikroschemomis nežymi.
Policija pavojaus nematė
Dvaro valdytojo pretenzijų sulaukusio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis teigia, jog situacija nebuvo tokia grėsminga, kad pareigūnams būtų reikėję lėkti strimgalviais ir skubiai traukti ginklą.
„Pavojaus gyvybei nebebuvo – dvaro darbuotoja sėdėjo automobilyje, šuo buvo aptvare. Normalu, kad pavojus buvo įvertintas C lygiu, tai reiškia, kad atvykimas į iškvietimą užtrunka ilgiausiai. Jei nėra kitų iškvietimų, pareigūnai gali atvykti ir greičiau, bet jei yra svarbesnių įvykių, natūralu, kad į C kategorijos įvykius atvažiavimas užtrunka ilgiau“, – kodėl policija į dvarą važiavo daugiau nei valandą, aiškino T. Martinaitis.
Anot jo, pareigūnai dvare dirbo ilgokai, padėjo į kitą aptvarą perkelti likusius gyvus danielius.
Tačiau laisvo likusio šuns nei gaudyti, nei juo labiau šaudyti neturėjo teisės.
„Policija turi teisę ir galimybę vietoje nukauti šunį, bet tik tokiu atveju, jei jis kelia realų pavojų – puola ant žmogaus, ant pareigūno ar ant kitų gyvūnų. Bet nuvykus į įvykio vietą, šuo lakstė po aptvarą ir niekam nekėlė pavojaus, pareigūnams nebuvo priežasties jo nušauti“, – teigė policijos atstovas.
Sodyboje – banda palaidų šunų
Sugauti lakstančio mišrūno, pasak T. Martinaičio, policija neturi nei priemonių, o sučiupę neturėtų kur jį laikyti.
„Tokiais atvejais kreipiamasi į atitinkamas instancijas, Panevėžyje – į „Panevėžio specialų autotransportą“. Bet savaitgalį įmonė nedirba. Pareigūnai prašė pagalbos gyvūnų draugijų, bet jos irgi neturi galimybių. Taigi, su šunimi policija nieko negalėjo padaryti“, – teigė komunikacijos specialistas.
Pirmadienį įvykiai pasisuko netikėta linkme. Paskambinę pilietiški žmonės pranešė apie už kelių kilometrų nuo dvaro, visai netoli Uliūnų kaimo, esantį neaptvertą vienkiemį ir jame palaidą šunų būrį.
Nuvykus į vietą, pasak R. Gudeliui, beveik neliko abejonių, kad nelaimė į dvarą atlėkė iš šios vietos.
Negana to, atsukus aptvarus filmuojančias vaizdo kameras paaiškėjo, kad juose lakstė net ne vienas šuo.
„Įvyko trišalis pasikalbėjimas: aš, policija, sodybos šeimininkas. Man jis nepažįstamas. Pasakė, kad jei įsitikins, jog šunys yra jo, nuostolius atlygins. Vienas jo šuo identiškas nufotografuotam mūsų aptvare. O iš judesių galima atsekti, kad ir kiti jo palaidos bandos šunys buvo dvaro aptvare“, – teigia dvasininkas.
Anot jo, pagal kamerų nufilmuotą vaizdą manoma, kad aptvare galėjo būti mažiausiai keturi šios bandos šunys, o sodyboje laksto net dešimt palaidų.
Policijos atstovo T. Martinaičio teigimu, jei pasitvirtins, kad danielius išpjovė šioje sodyboje auginami šunys, jo šeimininkui gresia bauda už gyvūnų nepriežiūrą, jam taip pat teks atlyginti dvaro patirtus nuostolius. Negana to, sodybą taip pat tikrina už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos. Jei bus rasta pažeidimų, šeimininkui gresia baudžiamoji byla už netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas.
